Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2018

Er jaršfręšilegur aldur mikilvęgur fyrir vķsindin?

Er raunverulegur aldur jaršarinnar virkilega žaš mikilvęgur? Meš myndinni hér aš nešan fylgdi eftirfarandi tilvitnun:

Jaršfręšileg saga jaršarinnar hófst fyrir 4,567 milljöršum įra sķšan žegar reikistjörnur sólkerfisins myndušust śr stjörnužoku, skķfulaga ryk- og gasmassa sem voru afgangar frį myndun sólarinnar. Ytri lög plįnetu jaršar, upphaflega brįšnašir, kęldust til aš móta fasta skorpu žegar vatn byrjaši aš safnast ķ andrśmsloftinu. (Wikipedia).

10.1.1 Jaršfręšileg saga jaršarinnar

Gęti žessi jaršfręšilega saga jaršarinnar veriš rétt ef jöršin var aldrei „brįšnuš“ eša ef hśn myndašist ekki śr ryki og gasi frį sólinni? Eins og viš höfum séš, er jöršin vatnsplįneta en ekki kvikuplįneta og žess vegna hlżtur gjörvöll jaršfręšileg saga jaršarinnar sem byggir į kenningu um kvikuplįnetu aš vera röng.

En hvernig hefur žessi ranga jaršfręšilega saga jaršarinnar įhrif į vķsindarannsóknir į öšrum svišum? Til aš byrja meš, fręšin um hegšun mannsins – sįlfręši – eru byggš į kenningum um jaršfręšilegan tķma sem koma śr mannfręši. Į sama hįtt byggir mannfręšin aldur sinn og žróunarkenningar į lķffręši, fornleifafręši og steingervingafręši. Žessar greinar, saman meš stjörnufręši og alheimsfręši, leiša aldur sinn į alheiminum, jöršinni og mannkyninu af hinum ętlaša fręšilega aldurs sem kemur śr jaršfręšinni.

Vegna žess aš öll vķsindin byggir flestar kenningar sķnar į jaršfręšilegum tķmakvarša og vegna žess aš jaršfręšin hefur veriš ķ myrkum tķma vķsindanna sķšustu 100 įrin, žį ęttum viš aš bśast viš aš sjį kenningar sem byggšar eru į mörgum villum.

Raunveruleikinn er sį, aš flestar vķsindagreinar hanga į blįžręši jaršfręšilegs tķma sem er įstęšan fyrir žvķ aš žaš er svo mikilvęgt aš komast aš sannleikanum um jaršfręšilegan tķma. Til aš segja žaš į einfaldan hįtt, žį eru hinir svokallašir ‚aldrar‘ ķ nśtķma jaršfręši rangir og žaš eru einnig öll önnur vķsindi sem byggja forsendur sķnar į žessum öldrum – į lifandi sem og lķflausum efnum. Sķšustu 700 blašsķšurnar (UM Bindi I) hafa snśiš gömlu jaršfręšilķkönunum į hvolf, žannig aš jaršfręšilegi tķminn hlżtur einnig aš hvolfast.


Tengslin į milli kviku og aldur jaršarinnar

Eftir aš vera bśinn meš kaflann um kvikufalskenninguna, gętir žś veriš aš spį ķ žvķ, hvers vegna vķsindin halda įfram aš styšja kenninguna um kvikuplįnetu ķ svo miklum męli, einkum žegar svo margar įžreifanlegar sannanir męla į móti henni. Ein megin įstęšan fyrir žvķ aš kvikan er svo rótföst ķ hinni fręšilegri buršargrind nśtķma vķsinda, er aš tilvist kviku er undirstašan fyrir aldurssetningu jaršarinnar.

Engin kvika engin milljónir įra

Hugmyndin um milljónir eša milljaršar įra sem viš höfum heyrt allt okkar lķf er grundvölluš nįnast gersamlega į tilvist kviku. En brįšin kvika er vissulega ekki föst undirstaša til aš byggja aldur jaršarinnar į. Eftirfarandi skref telja upp hugsanlegar nišurstöšur śr nśverandi kenningu tķmasetninga sem byggš er į kviku:

  1. Matiš 4,5 milljaršar įra aldur jaršarinnar er byggt į aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi.
  2. Aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi er byggš į tilvist kviku vegna žess aš geislunar-‚klukkan‘ er endurręst žegar berg brįšnar.
  3. Žaš eru engar reynslusannanir til fyrir žvķ aš kvika sé til og kaflinn um kvikufalskenninguna sżndi aš žaš er engin kvika ķ jöršinni.
  4. Žess vegna er aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi byggš į fölskum forsendum.
  5. Vķsindaleg bylting mun eiga sér staš žegar tilhęfulausa aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna er fjarlęgš śr nśtķma vķsindum.

Sķšasta skrefiš viršist ef til vill vera nokkuš róttęk yfirlżsing – en sś undirstaša sem nśtķma vķsindi hafa grundvallaš alla sķna aldursburšargrind į er kvika og žau sjį einfaldlega enga ašra möguleika į aldursįkvöršun. Vķsindaleg bylting ķ aldursįkvöršun er óumflżjanleg og žegar hśn mun eiga sér staš, žį mun hśn hafa kešjuverkandi įhrif į öll vķsindin. Engin grein mun vera ósnortin vegna žess aš aldursįkvöršun er undirstöšuatriši allra vķsindagreina.

Ef til vill er žaš aušveldara aš skilja hvernig slķk breyting muni eiga sér staš meš žvķ aš ķhuga sannindin ķ kafla 4: Įfram til vķsindalegra byltinga. Įšur en vķsindaleg bylting geti įtt sér staš, veršur fyrst kreppa aš vera til stašar. Nśtķma vķsindi byggši sitt langtķma kerfi aldursįkvöršunar į rangri kvikufalskenningu og žetta er žaš sem veršur aš kreppu. Žetta er bara spurning um tķma.

Hvernig getum viš virkilega vitaš aš kvikan sé ekki til? Enginn hefur nokkurn tķmann séš kviku, né séš raunverulega sönnun um tilvist hennar. Muniš aš kvika er ekki hraun! Auk žess, byggt į beinum sönnunum, hrekur sérhvert žessara eftirfarandi athugana (žessi voru śtskżrš ķ kaflanum um kvikufalskenninguna) tilvist kviku:

  1. Kvika ögrar varmaflęši ešlisfręšinnar.
  2. Geislavirk kvika er gošsögn.
  3. Kvars er ekki gler.
  4. Nįttśrulegir steinar hafa žrżstirafeiginleika.

Sérhvert žessara fjögurra vķsindalegra athugana (og annara ķ kaflanum um kvikufalskenninguna) sżnir aš kvika sé ekki til og žaš er bara spurning um tķma hvenęr hin fręšilega tķma-klukka jaršfręšinnar hęttir aš tifa.

Til eru žeir sem eru efins um žörfina til aš breyta tķmakvarša jaršfręšinnar. Jafnvel žótt hęgt vęri aš treysta aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna aš einhverju leyti, žį er kvika samt ekki til og vegna žess aš aldur jaršarinnar hefur byggšur į aldursįkvöršun, aš žvķ er fullyrt er, kvikusteinum (storkuberg) – žį er matiš į aldri jaršarinnar rangt!

TilvitnunII bls 2


Bindi II og Aldurslķkaniš

Vol-2-Book-front2

Nś styttist ķ śtgįfu į Universal Model, Bindis II. Eins og sjį mį, prżšir sjįlfur Seljalandsfoss sem forsķšumynd utan į kįpunni. Į mešan Bindi I heitir Jaršarkerfiš, žį nefnist žetta nżja bindi Lķfkerfiš. Žar halda kaflanśmerin įfram frį fyrsta bindinu og hefst žį nżja bókin į kafla 10. Hér aš nešan er kynning į žessum 10. kafla sem nefnist Aldurslķkaniš.

Bindi II, sem hefur veriš ašgengilegt į rafręnu formi ķ žó nokkra mįnuši, hefur eftirfarandi kaflaheiti: Aldurslķkaniš, Steingervingalķkaniš, Žróunarfalskenningin, Lķflķkaniš, Lķkaniš um heimssöguna, Clovis-lķkaniš og Mannslķkaniš.

Aldurslķkaniš

Milljónir įra. Milljaršar įra. Hversu gömul er jöršin raunverulega? Viš höfum kynnst mörgum kenningum ķ lķfinu okkar varšandi aldur jaršarinnar og aldur hluta sem lifšu į jöršinni. Flestir hneigjast til aš hunsa smįatrišin žeirra ašferša sem notašar eru til aš greina žennan aldur.  Of oft višurkennum viš eša höfnum aldurskenningum įn žess aš skilja eša žekkja žęr, vegna žess aš nśtķma vķsindi hafa gert smįatrišin of flókin. Žaš sem viš höfum gert ķ aldurslķkaninu, er aš taka smįatriši žśsundir blašsķšna um ašferšir aldurssetninga og dęmi śr žeim, og skipulagt žęr į žann hįtt sem leyfir kynningu į žeim į einfaldan hįtt. Sķšan tókum viš samantekt į aldurshugmyndum og settum žęr ķ samhengi viš hiš nżja Alhliša lķkan (UM).

Ķ žessum kafla munum viš fjalla um smįatriši hverrar ašferšar aldurssetninga og rannsaka vķsindalegar sannanir til aš meta hvaša ašferš aldurssetninga virkar og hvaša ašferš ber engan įrangur. Kaflar śr fyrsta bindi UM hafa undirbśiš jaršveginn žannig aš rétt mat į ašferš aldurssetninga geti įtt sér staš. Vegna žess aš nśverandi aldursfalskenningar hafa veriš uppi ķ svo langan tķma og vegna žess aš žęr eru svo djśpt greyptar ķ hugum manna, mun žaš lķklega taka fleiri įr fyrir hinar einföldu stašreyndir žessa kafla til aš nį festu og endurnżja gömlu hugmyndirnar. Ķ dag hafa langflestir vķsindamenn og rannsakendur ekki sjįlfir framkvęmt aldursgreiningu meš greiningu geislavirkra efna og žekkja lķklega ekki smįatrišin ķ žessum kafla. Žeir hafa einungis samžykkt kenningar sem eru dreifšar ķ nśtķma vķsindum eins og žęr vęru réttar. Į hinn bóginn eru langflestir mešal almennings ekki sannfęršir um aš aldrarnir séu réttir. Ef mašur hugsar um žaš, eru allar greinar vķsindanna og sérhver hliš nįttśrunnar hįšar aldursgreiningu eša eru tengdar henni. Višmišunargleraugu aldursgreiningu sem mašur lķtur ķ gegnum, įkvaršar hvernig litiš er į alheiminn og hefur aš lokum įhrif į žaš hvernig lķtum į sjįlf okkur. Meš žaš ķ huga veršur žaš mikilvęgt aš uppgötva og stašfesta hinn rétta aldur allra hluta.

Ein leiš til aš greina réttan aldur frį röngum, er aš leita aš samręmi. Sannleikur, eša réttur aldur, mun vera sį sami ķ gęr, ķ dag og į morgun. Žegar viš leišréttum gamlar og ósannanlegar ašferšir aldurssetninga og skiptum žeim śt fyrir nżrri og sżnilegri tękni, žį mun aldursgreiningin verša stöšugt nįkvęmari og viš munum geta śtskżrt žaš sem hingaš til var óśtskżranlegt. En į mešan munu rangir aldrar sem byggšir eru į slęmum ašferšum aldurssetninga halda įfram aš breytast og munu alltaf stangast į viš sannanlegar ašferšir.

Žessum kafla er skipt upp ķ tvo hluta – fyrri hlutinn meš undirkaflana 1-6 fjallar um sögu aldursgreininga og setur fram ķ grófum drįttum rangar ašferšir aldurssetninga sem höfšu įhrif į öll nśtķma vķsindi og lagši sitt af mörkum til hinna myrku tķma vķsindanna sem fjallaš var um ķ kafla 2.2. Sķšari hlutinn, undirkaflar 7-12, fjallar um ósviknar ašferšir aldurssetninga sem śtvega nżjar og sannanlegar vķsindalegar ašferšir til aš aldursgreina bęši lķfręn og ólķfręn efni. Ósviknu ašferšir aldurssetninga sżna hversu mikilvęgt žaš er fyrir sönn vķsindi aš byggja į réttri tękni aldursgreininga sem eru sannanlegar, samkvęmar sjįlfri sér og įreišanlegar.

Sumt umręšuefni skarast óhjįkvęmilega meš lķkaniš um heimssöguna vegna žeirra óašskiljanlegu tengsla aldurs og sögu. Aldurslķkaniš og lķkaniš um heimssöguna fęra sameiginlega fram meš empķrķskum sönnunum frį fjölda greinum vķsindanna, gersamlega ólķkt tķmatal en žaš sem nśtķma vķsindi hafa veriš aš kenna ķ gegnum alla myrku tķma vķsindanna.

Haltu įfram aš hafa opinn hug į mešan žś lest žennan kafla eins og viš lögšum įherslu į ķ fyrsta kafla ķ UM – hlutlęgni er sérstaklega mikilvęg žegar stašiš er andspęnis ögrandi hugmynda. Ef žś hefur nś žegar lesiš fyrri kafla, ęttir žś aš vęnta žess aš sjį nżjar vķsindalegar stašreyndir um aldur sem įšur voru óžekktar. Nišurstašan er fyrirsjįanleg – aldursgreining nśtķma vķsinda er meingölluš og rangar tķmasetningar hennar verša aš vera leišrétt meš sannanlegum tķmasetningum įšur en viš getum nokkurn tķmann vonast eftir aš skilja hvenęr nįttśruvišburšir raunverulega geršust.


Aš lęra um vatnsinnlyksur

Viš getum lęrt margt frį vatnsinnlyksum sem glata vatninu sķnu žegar žęr hafa veriš fjarlęgšar śr nįttśrulegu umhverfi sķnu ķ jaršskorpunni. Žegar steinar meš vatni inni ķ žeim verša fyrir frosti, žį ženst vatniš śt sem veldur žvķ aš hólfiš brotnar. Ķ mynd hér aš nešan er hęgt aš sjį stórt holrżmi į hlišinni į kvars kristalli. Žaš eru önnur hólf ķ žessum steini sem eru umlukin žykkari veggjum sem enn innihalda vatn, en hęgt er aš sjį žaš hreyfast ķ steininum žegar honum er snśiš. Eitt mikilvęgt smįatriši sem óskemmdar vatnsinnlyksur upplżsa, er aš umhverfiš sem žęr myndušust ķ getur ekki hafa breyst mikiš sķšan kristallinn myndašist upphaflega. Žessi stašreynd veršur žżšingarmeiri žegar viš gerum okkur grein fyrir žvķ aš flestar vatnsinnlyksur finnast į eša nįlęgt yfirboršinu. Hefšu žęr oršiš fyrir frosti į svokallašri ķsöld, žį hefšu miklu fleiri slķkir steinar sprungiš og skiliš eftir sig brot.

Bursting Enhydros PSD

Hvers vegna finnum viš vatnsinnlyksur nįlęgt yfirboršinu ef kristallašir steinar og steindir eiga aš hafa komiš djśpt śr jöršu, eins og nśtķma jaršfręši kennir – hvers vegna finnast engar vatnsinnlyksur į botninum į Miklagili? Ķ nęsta kafla veršur fjallaš um įstęšuna fyrir žvķ aš vatnsinnlyksur finnast nįlęgt yfirboršinu – vegna žess aš žęr myndušust į eša nįlęgt yfirboršinu. Žetta bendir til žess aš hvar sem žęr kunna aš finnast, śtvega vatnsinnlyksur beina og įžreifanlega sönnun fyrir žvķ aš yfirborš jaršarinnar getur ekki hafa breyst til muna sķšan žessir vatnsfylltir steinar myndušust.

Fyrir steindafręšinga eru vatnsinnlyksur furšuverk og žaš kom ekki į óvart aš finna hlutfallslega fįar rannsóknir į žeim. Reyndar fjalla ašeins fįeinir rannsakendur um žessa tegund steina ķ jaršfręšitķmaritum. Viš fundum aš minnst var eitthvaš į žį ķ rannsóknarskżrslum verkfręšinga sem komu inn į višfangsefniš um vöxt kvars. Sķšar ķ žessum kafla munum viš fjalla um įstęšuna fyrir žvķ hvers vegna verkfręšingar hafa įhuga į vatnsfylltum kvars steinum. Holufyllingar eru steinar sem geta innihaldiš töluvert vatn. Til aš sżna hversu mikiš vatn getur veriš innan ķ žeim, vķsum viš ķ bókina Oddities of the Mineral World:

Žéttustu svęši vatnsinnlyksa ķ Bandarķkjunum eru ef til vill hin margvķslegu set holufyllinga sem hafa nś žegar veriš minnst į ķ rķkjunum Illinois, Missouri og Iowa. Nokkrir žessara staša geyma holufyllingar sem hella śt vatni ef žeir eru brotnir. Athyglisveršastur er jaršlag ķ St. Francisville, Missouri, žar sem mjög stórar holufyllingar hafa veriš fundnar sem innihalda rśmlega einn lķtir af vatni. (Oddities of the Mineral World, William B. Sanborn, Van Nostrand Reinhold Co., 1976, bls. 51).

Žś gętir lķklega fengiš žér vęnan drykk śr holufyllingu – en vatniš gęti hugsanlega veriš ekki alveg svo tęrt žegar žś bragšašir į žvķ! Žaš er įkaflega algengt aš lesa aš vatnsinnlyksur innihaldi vatn sem er ‚milljónir‘ įra gamalt en žaš er engin męlanleg sönnun til sem stendur undir slķkum stašhęfingum. Viš munum brįtt uppgötva aš ašferš tķmasetningar yfir milljónir įra byggir į aš tķmasetja storkuberg – en nįttśrulegir kvars kristallar voru aldrei brįšnašir.

Eins og įšur var tekiš fram, myndu vatnsfylltar holufyllingar sem hefšu oršiš fyrir frosti į ķsöld, hafa borstiš vegna frostvešrunar. Hvernig mį žaš žį vera aš heil svęši ķ Illinois, Missouri og Iowa eiga slķk gnęgš af óbrotnum holufyllingum? Ķ dag žurfa vatnsinnlyksurnar sem teknar eru śr Austur-Bandarķkjunum aš vera haldiš frį frosti um leiš og žęr eru teknar af jöršinni, vegna žess aš žęr munu ellegar brotna. Žetta hafnar hugmyndinni um ķsaldir, hvort sem žęr eiga aš hafa įtt sér staš fyrir 10.000 įrum eša fyrir milljónum įrum sķšan. Žaš eru svo margar ósvarašar spurningar eftir.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband