Bólstraskż ķ góšu vešri

Fyrir nokkrum įrum sķšan žegar ég bjó austan Hellisheiši en starfaši ķ Reykjavķk, sįtum viš daglega nokkur samferša ķ bķl. Žegar viš fórum upp Kambana og litum nišur yfir Reykjadalssvęšiš, žį var žaš oft umręšuefni hvers vegna žaš vęri aš stundum gufušu nįnast óteljandi margir hverir en ķ önnur skipti žurfti aš leita aš žeim, ašeins til aš finna einn og einn gufustrók. Mér fannst lķkleg skżring aš ef rignt hafši įšur, vęri mikiš grunnvatn sem gęti skilaš sér ķ gufu, en einnig kom til tals aš žaš hafi veriš einhverjir jaršskjįlftar nóttina įšur. Hiš sķšarnefnda er ef til vill illskiljanlegt sé žyngdarafls-nśningslögmįliš ekki skiliš.

                 Žyngdarafls-nśningslögmįliš                        Nśningshiti ķ jaršskorpunni (eša ķ skorpu hvers himintungls) er orsakaš af togi og slökun į ašdrįttarkrafti sem virkar į skorpunni vegna annarra himintungla.

Grunnvatnsyfirborš breytist ekki ört meš rigningu og hefur lķtiš aš segja um vatn sem hitnar į miklu meiri dżpi en grunnvatnsyfirboršiš. Jaršskjįlftar var einmitt mįliš!

Ég hafši aldrei ķmyndaš mér aš skż myndušust yfir Ķslandi, aš žau kęmu bara meš lęgšum en myndušust ķ miklu heitari umhverfi en į Ķslandi og kęmu sķšan fljśgandi hingaš. Žó sjįst stundum einstaka skż nįlęgt Hellisheišavirkjun sem mį rekja til mikillar uppgufunar ķ virkjuninni. Žegar börnin voru lķtil, sagši ég stundum ķ grķni žegar viš ókum framhjį Hellisheišavirkjun: „Sjįiš, žarna er skżjaverksmišjan!“.

Gufan sem viš sjįum er rakamettaš loft, 100% rakastig. Žegar hśn stķgur upp ķ andrśmsloftiš, dreifast vatnssameindirnar og „hverfa“ žegar loftiš er ekki lengur rakamettaš. Engu aš sķšur er vatniš (eša gufan) ennžį ķ andrśmsloftinu, nś ósżnileg vegna lęgri rakastigs.

Vegna žess aš viš erum meš nįnast stanslausa jaršskjįlfta į įkvešnum svęšum į landinu, myndast mikill nśningshiti ķ jöršinni sem hitar vatniš sem žar er. Afleišingin eru hverir af żmsu tagi. Einstaka jaršskjįlftar snögghita stašbundiš vatn, nįlęgir hverir verša virkari og mikiš magn vatnsgufu, bęši sżnileg og ósżnileg, sleppur śt ķ andrśmsloftiš. Į einhverjum tķmapunkti mettast loftiš af vatni og veršur sżnilegt – bólstraskż myndast!

Eftirfarandi myndir eiga aš sżna nokkur jaršskjįlftaskż. Žęr eru teknar į Reykjanesi og Hellisheiši į degi žar sem tilkynnt var ķ fréttum um töluverša jaršskjįlfta viš Blįfjöll.

27017097_10213591060164087_1188542078_o

27048019_10213591060284090_198300259_o

Vefsķšan vedur.is greinir frį svoköllušum eldbólstrum, eša skżjum sem myndast yfir hitauppsprettu:

Afmarkaš hitauppstreymi, svo sem frį eldgosum, gróšureldum eša stórum išjuverum, myndar oft sérstaka bólstra… Pyrocumulus (eldbólstrar) er nafn sem stundum er notaš į bólstraskż sem myndast yfir įkafri hitauppsprettu viš jörš, svo sem orkuveri eša gróšureldi.

Eldbólstrar

Allar žessar myndir sżna aš jaršskjįlftaskż eru raunveruleg. Į samsettri mynd hér aš nešan mį sjį nżlega jaršskjįlfta į jaršskjįlftakorti vinstra megin en hęgra megin er mynd tekin meš vefmyndavél į Hellisheiši žar sem stašbundin skżjabreiša er augljós. Nešsta myndin er tekin į sama tķma, horft į Hellisheiši aš austan, nįlęgt Ingólfsfjalli.

Jaršskjįlftaskż

26971749_10213591018243039_1620726011_o

Uppruni vešurs er greinilega ekki rétt skilgreindur ķ vešurfręšinni. Hśn talar um eina varmauppsprettu, sólina, en žęr eru raunverulega tvęr: sólin og nśningshiti ķ jöršinni!


Saga gosbrunna

Įšur hefur lķtillega veriš fjallaš um gosbrunna, en gosbrunnur er gufugos ofurhitašs vatns allt frį lķtilli stęrš (t.d. Strokkur ķ Haukadal) ķ verulega stór gos. Žegar vatn breytist ķ gufu, getur žaš žanist śt um 1700 sinnum upphaflegt rśmmįl sitt. Vatn ķ jaršskorpunni sem hitast upp vegna žyngdaraflsnśnings (skilgreining sjį gręnan texta hér) getur žanist žaš mikiš śt aš žaš leiši til žess aš žaš sleppur śt ķ formi gufuhvers ķ gegnum nįttśrulegar nešanjaršar vatns- eša gosrįsir. Fastar bergmyndanir geta įtt sér staš og jafnvel fjöll myndast viš gosbrunna undir miklu vatnsdżpi. Žaš gerist žegar hitastigiš eša žrżstingurinn lękkar ašeins. Stundum springur hin ofurhitaša gufa sig ķ gegnum jaršskorpuna og skilur žį eftir sig vatnsgķg, en meš slķkri sprengingu fylgir venjulega mikiš af grjóti, seti og steindum sem fljśga upp į yfirboršiš. Ķ hraungosum į Ķslandi ķ dag gjósa eldfjöll storkubergi sem eru steinefni sem eru oršin glerkennd vegna brįšnunar en žau innihalda lķtiš af vatni. Ķ atburši hins allsherjar vatnsflóšs hins vegar įtti meirihįttar bergmyndun sér staš ķ vatnsdżpi žar sem važrżvarma steindir myndušust, ž.e. steindir sem myndast ķ vatni, viš įkvešinn žrżsting og viš įkvešiš hitastig. Slķka steina er algengt aš finna nįlęgt yfirborši jaršarinnar ķ dag.

Gamlir steingervšir gosbrunnar gefa įžreifanlegar vķsbendingar um aš stórir og miklir gosbrunnar gusu einu sinni śt um allan heim og vegsummerkin sem žeir skildu eftir sig gefa sönnun fyrir žvķ hvenęr žeir gusu. Ķ fyrsta sinn ķ sögunni mun uppruni įšur óžekktra seta vera śtskżrš sem nśtķma jaršfręši hefur skilgreint sem „frįvik“.

8.4.1

Erfitt er aš ķmynda sér stęršargrįšu gosbrunnanna ķ hinu allsherjar flóši sem įtti sér staš į jöršinni, jafnvel eftir aš hafa séš svipaša gosbrunna annarsstašar ķ sólkerfinu (Enkeladus). Žessi ķmyndaša mynd į aš sżna hvernig gosbrunnur sem gżs į flekaskilum gęti hafa litiš śt. Nešanjaršar vatn undir žrżstingi myndaši sjón sem aldrei įšur (né sķšan) hefur sést žegar žaš braust śt ķ gegnum stóra gosbrunna fyrir žśsundum įrum. Ķ dag eru ótal vķsbendingar um žennan atburš til ķ allri jaršfręšinni sem leyfir okkur aš sjį hvernig žessir gosbrunnar mótušu landslagiš.


Enn um gķga

Žaš sem flestum finnst sjįlfsagt aš séu įrekstrargķgar er gömul hugmynd sem spratt upp įšur en nż žekking og athuganir sķšustu įratuga kom ķ ljós. Ķ dag vitum viš miklu meira en į dögum tunglfaranna.

Eins og įšur hefur veriš sagt (ķ sķšustu bloggfęrslu), žį er heill undirkafli ķ UM (7.9) tileinkašur gķgum og eiginleikum žeirra. Žessir eiginleikar eru stęrš, dreifing, lögun, śtkast og margt fleira.

17.12 Moon bullseye double crater in Humboldt crater keithlaney.com AS15-93-12640

Žessi litla mynd er eitt dęmi af mörgum spurningum sem vakna viš rannsóknir į gķgum. Hśn sżnir „beint ķ mark“ tvöfaldan gķg į tunglinu sem er nęstum žvķ ómögulegt aš sé įrekstrargķgur. Žaš er eftirtektarvert aš žaš er ekkert śtkast eftir įrekstur viš slķka gķga, en samt gera enn flestir rannsakendur rįš fyrir aš žeir myndušust meš loftsteinum.   Vatnsplįnetulķkaniš śtskżrir uppruna slķkra gķga.

7.9.32

Svipaša sögu er aš segja um žessa mynd hér aš ofan. Hśn sżnir yfirborš tungls Jśpķters, Ganymedes en hér sjįst margir tvöfaldir gķgar, en bęši ytri gķgar annars vegar og innri gķgar hins vegar eru ótrślega svipašir ķ stęrš. Žaš er tölfręšilega ómögulegt aš svo margir gķgar hafi myndast meš įrekstri žar sem tveir įrekstrar eru į nįkvęmlega sama staš, endurtekiš į öšrum stöšum meš loftsteinum af svipašri stęrš. Tvöfaldir gķgar eru samt sem įšur algengir og koma žeir til vegna endurtekinna vatnsgosa. Žetta eru venjuleg fyrirbrigši vatnsgķga.

Ég lżk umręšunni um gķga meš lista yfir žeim sönnunum sem fjallaš er um ķ undirkafla 7.9 ķ UM sem sżna aš flestir gķgar komu ekki til vegna įrekstra: Listi bls. 358


Įrekstrar-falskenningin

Žegar viš tölum um gķga, žį heldur įrekstrarkenningin ekki velli vegna skorts į męlanlegum gögnum. Meš męlingum eša athugunum į ég einfaldlega viš eftirfarandi:

Enginn hefur raunverulega séš stóran atburš hįhraša įreksturs og gert nįnari athugun į įrekstrargķginn.

Afleišing žessarar stašreyndar teygir anga sķna lengra en mašur myndi halda. Heil nż vķsindagrein varš til į sķšustu įratugum vegna žess aš rannsakendur trśšu žvķ aš jöršin hefši stóra įrekstrargķga ķ hundraša- eša jafnvel žśsundartali og aš tunglgķgarnir vęru įrekstrargķgar. Enginn hafši rannsakaš raunverulegan įrekstrargķg vegna atburšar hįhraša įrekstrar, vitandi aš svo sé vegna frįsagnar sjónarvotta. Žetta žżšir aš rannsakendur hafa gert rįš fyrir aš vita hvernig stórir hįhraša įrekstrargķgar lķta śt. Žaš eru til a.m.k. žrķr žekktir atburšir įreksturs sem eru ašgengilegir fyrir athuganir okkar, a.m.k. aš einhverju leyti. Žessir eru:

  1. Deep Impact geimkönnušurinn viš halastjörnu (2005)
  2. Shoemaker-Levy halastjarnan viš Jśpķter (1994)
  3. Įrekstur į Mars (2006)

Deep Impact (2005)

Eitt af nżlegum rannsóknarverkefnum meš hįhraša įrekstur var žegar Temple 1 halastjarnan skall ķ geimkönnuš śr kopar sem kallašur var Deep Impact į hrašanum 10 km/s. Eftirfarandi mynd sżnir žennan atburš, en hann er ķ sjįlfu sér frįbęrt verkfręšilegt afrek. Verkefniš gaf okkur góša hugmynd um samsetningu halastjarna śr vatni en engin mynd var tekin af įrekstrargķgnum. Rannsakendur voru ekki vissir um žéttleika yfirboršsins sem varš fyrir įrekstrinum en jafnvel žótt viš hefšum fengiš ljósmyndir af įrekstrargķgunum, žį er yfirborš Temple 1 lķklega ekki sambęrilegt skorpu tunglsins né heldur jaršarinnar og vęri žess vegna kannski ekki passlegt dęmi um hvernig hįhraša įrekstrargķgar ęttu aš lķta śt į tunglinu eša į jöršinni.

7.9.2 Deep Impact

Įreksturinn į Jśpķter 1994

Annar stórmerkilegur hįhraša įrekstur įtti sér staš įriš 1994 žegar halastjarnan Shoemaker-Levy rakst į plįnetuna Jśpķter. Myndir af žessum įrekstri mį sjį hér aš nešan, en žęr voru teknar af Hubble geimsjónaukanum. Innrauša myndin kemur frį 2,2 m löngum stjörnusjónauka Hįskólans į Havaķ.

7.9.3

Ķ grein sem fjallar um topp 10 uppgötvanir Hubble geimsjónaukans, kom įreksturinn į Jśpķter ķ fyrsta sęti:

Frį sjónarmiši alheimsins var įrekstur halastjörnunnar Shoemaker-Levy 9 į Jśpķter ómerkilegur: gķgžakin yfirborš į bergreikistjörnum og tunglum bera nś žegar vitni um aš sólkerfiš sé vettvangur skothrķšar. En frį sjónarmiši mannsins hins vegar var įreksturinn višburšur sem upplifašur er einu sinni į ęvi: žaš er tališ aš halastjarna skżst ķ plįnetu ašeins einu sinni į 1.000 įra fresti aš jafnaši. (Hubble‘s Top 10, Mario Livil, Scientific American, jślķ 2006, bls. 44).

Ef til vill finna sumir huggun ķ žvķ aš gķgžakin yfirborš bergreikistjarnanna „bera vitni“ um aš viš bśum į vettvangi skothrķšar, en rannsakendur sem skošušu hinn stórfenglega įrekstur į Jśpķter hafa aš mestu leyti gleymt žvķ aš gķgar geta myndast į meiri en einn hįtt. Į jöršinni til dęmis, žar sem hęgt er aš skoša gķga gaumgęfilega, verša rannsakendur aš višurkenna aš vatnsgķgar eru miklu fleiri en įrekstrargķgar, eša ķ hlutfallinu 100 į móti 1. En žó hafa žeir veriš sefašir ķ aš halda nįkvęmlega hiš gagnstęša fram varšandi ašra hnetti eins og tungliš, aš nęstum allir gķgarnir žar séu vegna įrekstrar.

Auk žess sjįum viš aš žaš er algengt aš höfundar skjóti inn litlum kenningum ķ ummęlum sķnum, hugmyndum sem reyndar hafa engan grunn. Žar sem žetta var ķ eina skiptiš sem mannkyniš hefur oršiš vitni aš stóru himintungli rekast į annaš stórt himintungl, žį höfum viš enga hugmynd um žaš hversu oft žetta getur gerst. Žaš eru ekki til nęgileg gögn til aš gera tölfręšilega įgiskun um žaš hversu oft įrekstrar gerast og žaš aš segja aš „einu sinni į 1.000 įra fresti“ er hrein fegrun į vķsindaskrifum.

Hęgt er žó aš tilgreina tvęr stašreyndir varšandi įreksturinn į Jśpķter. Ķ fyrsta lagi voru engir gķgar sjįanlegir eftir atburšinn (enda alltaf skżjaš) og ķ öršu lagi myndašist gķfurlegur hiti sem hélst ķ marga daga, sem sannar žaš klįrlega aš svipašur įrekstur į jöršinni eša į tunglinu myndi mynda gķfurlegan hita sem mjög lķklega myndi bręša allt nįlęgt efni. Žetta er mjög mikilvęgur punktur en įstęšan fyrir žvķ mun koma ķ ljós sķšar.

Įrekstur į Mars (2006)

Įriš 2006 fengust myndir af Mars žar sem sżndir voru įrekstrar. Žessir atburšir voru uppgötvašir žegar eins til tveggja įra gömlum myndum sem teknar voru af Mars geimkönnuši voru bornar saman viš nżlegri myndir. Kom žį ķ ljós aš yfirborš Mars hafši oršiš fyrir įrekstrum af utanaškomandi hlutum. Myndin hér aš nešan sżnir sama stašinn fyrir og eftir einn slķkan atburš.

7.9.4

Žvķ mišur er gķgurinn of lķtill til aš geta séš hann ķ smįatrišum, en stórt lag af śtkasti er sjįanlegt sem er um žaš bil 20 sinnum stęrri en žvermįl gķgsins. Enn fremur eru geislar af śtkasti sem eru 50 sinnum stęrri en žvermįl gķgsins augljósir og sjįanlegir.

7.9.5

Aftur į móti sżnir nęsta mynd (hér aš ofan) hvernig lįghraša įrekstur lķtur śt. Genesis gervitungliš féll į jöršina į hįmarksfallhraša sem er venjulega um 300 km/h. Andrśmsloft jaršar hęgir į fallandi hluti, t.d. fallhlķfarstökkvara sem nęr hįmarkshraša eša laufblaš sem hęgir į sér ķ falli vegna loftmótstöšu. Žegar hlutir verša stęrri, žyngri eša hrašari, žį hefur andrśmsloftiš minni įhrif į hrašann.

Heill undirkafli ķ UM (7.9) er tileinkašur gķgum og eiginleikum žeirra. Žar er hęgt aš lesa um stórkostlegar uppgötvanir sem varpa mikilvęgu ljósi į uppruna gķga.


"Nś vitum viš"

Žaš er forvitnilegt ķ ljósi mikilvęgi myndunar gķga, aš umręšan heldur įfram ķ dag meš žessa tvo keppinauta:

Goskenningin og įrekstrarkenningin

Goskenningin er aušvitaš grundvölluš į sprengikrafti sem streymir śt aš nešan yfirboršinu į mešan aš įrekstrarkenningin gerir rįš fyrir sprengikrafti sem kemur ofan į yfirboršiš. Ef viš skošum žessar tvęr kenningar nįiš, getum viš byrjaš aš skilja hvers vegna svo langvarandi umręša um myndun gķga hafi veriš ķ gangi.

Gos er venjulega hugsaš sem kvika sem rķs ķ gegnum jaršskorpuna žar sem hśn flżtur śt og ofan į yfirboršiš frį eldgķg eša sprungu. Keilulaga eldfjöll er yfirleitt ekki hęgt aš sjį į tunglinu. Įn skilnings į gosbrunnum og  vatnsgķgum er ekki mikiš vit ķ eldvirkni į tunglinu og flestir vķsindamenn hafa kastaš žessari hugmynd į brott.

Įrekstrarkenningin fann einn af sķnum fyrstu įhangendum snemma į fimmta įratug sķšustu aldar meš Ralph Baldwin, įhugastjörnufręšingi. Ķ fyrstu voru hugmyndum hans hafnaš af žremur tķmaritum um stjörnufręši, en hann hélt įfram rannsóknum sķnum į tunglinu og fann įžreifanlegan stušning į žeim eftir aš hafa rannsakaš sprengjugķga ķ kjölfar loftįrįsa bandamanna ķ Žżskalandi. Hann śtbjó lķnurit śr athugunum sķnum og mat sambandiš sem „of jįkvętt til aš vera tilviljun…“ Žó svo aš hann hafi veriš nįlęgt sannri uppgötvun af „tilviljun“, žį gaf žįverandi žekking vķsindanna (ekkert vatnsplįnetulķkan) honum fįa ašra valkosti:

Eina skynsama tślkun į žessari lķnuriti er aš tunglgķgarnir, stórir sem litlir, mynda samfellda röš af sprengiholum, sérhver žeirra grafin śt af einni sprengingu. Ekki er vitaš um nein önnur upptök nęgilegrar orku en žį sem loftsteinar myndu veita. (Ralph Baldwin eins og vitnaš er ķ The Modern Moon, Charles A. Wood, 2003, bls. 11).

Įrekstrarkenningin hélt įfram aš bęta viš sig vęgi inn ķ įttunda įratuginn meš įframhaldandi įtaki ķ geimkönnun. Žekkingin um hįhraša įrekstra kom žó sķšar, laust fyrir aldamót, en upp aš žeim tķma eša į u.ž.b. sķšustu 25-30 įrum sķšustu aldar, voru fįar beinar athuganir į hįhraša įrekstra aš gerast, hvorki ķ tilraunastofum né ķ nįttśrunni. Tilraunir meš hįmarkshraša, sprengjur og jafnvel riffilkślum skilaši engum hraša nįlęgt žeim hraša sem žörf er į, til aš skilja hįhraša eša ofurhraša įrekstra. Til žess aš lķkja eftir ofurhraša atburš, žarf nefnilega hraša upp į 10.000 m/s en hrašskreišasta byssukśla hreyfist į lķtilfjörlegum 1.500 m/s hraša. Hįhraša įrekstrar sem hafa veriš athugašir, mynda nefnilega allt öšruvķsi sprengingar og leiša til eiginleika į gķgum sem ekki var įšur bśist viš.

Jafnvel žótt flestir rannsakendur halda aš fyrrum umręša um gķga sé śtkljįš, žį var hśn žaš raunverulega aldrei. UM mun ķ fyrsta skipti koma fram meš vķsindalegar sannanir sem safnašar hafa veriš frį mörgum ašilum sem sżna aš hvorki eldfjalla-kvikukenningin né įrekstrarkenningin sé ķ raun įbyrg fyrir lang flesta gķgana į tunglinu og reyndar į öšrum himintunglum.

Śr grein ķ Nature frį 1987 standa žessi orš:

Ķ stjarnfręšilegum skilningi hlżtur tungliš žess vegna aš vera flokkaš sem vel žekktan hlut, en stjörnufręšingar verša engu aš sķšur aš višurkenna meš skömm aš žeir hafa enga hugmynd um hvašan žaš kemur. Žetta er sérstaklega vandręšalegt vegna žess aš lausn žessa leyndardóms var eitt af megin markmišum bandarķskra rannsóknarleišangra til tunglsins. (The Open Question in Selenology, David W. Huges, Nature, Vol. 327, 28. maķ 1987, bls. 291).

Žar sem bein tengsl eru į milli uppruna tunglsins og uppruna tunglgķgana, og žar sem viš höfum greinilega enga hugmynd um hvašan tungliš kemur, hvernig getum viš veriš viss um hvašan gķgarnir koma? Flestir tunglvķsindamenn eru sammįla Spudis, höfund bókarinnar The Once and Future Moon:

Eftir framlengda umręšu ķ rśm 200 įr vitum viš nśna aš mikill meirihluti gķganna į tunglinu eru komnir til vegna įrekstra fastra hluta viš yfirborš tunglsins. (The Once and Future Moon, Paul D. Spudis, Smithsonian Institution Press, 1996, bls. 24).

Hvernig geta vķsindamenn „vitaš nśna“ hvašan gķgarnir koma? Ef viš lķtum ašeins nįnar ķ vķsindaritunum, žį finnum viš aš umręšan er ekki endilega śtkljįš:

Žegar NASA ķhugaši fyrst aš senda menn til tunglsins, spratt upp mikil umręša um ešli tunglgķga. Žegar skilningurinn į mismun į milli įrekstrar- og eldgķga jókst, fannst ein tegund af eldgķgum (sprengi- og móbergsgķgar) sem hafši svipaš śtlit og įrekstrargķgar.

Žessi umręša heldur įfram til žessa dags… (Wohletz, sjį hér).

Žaš er sjaldan aš mašur lesi yfirlżsingar eins og žessar, žar sem uppruni tunglgķga er enn tališ vera ķ umręšu. Nęstum allar vķsindabękur og umsagnir segja aš tunglgķgarnir séu įrekstrargķgar. Žessi almenna višurkenning um įrekstra hefur vaxiš grķšarlega sķšustu tvo įratugi, en eftir sem įšur er lķtill minnihluti rannsakenda sem segir aš umręšan sé enn ķ gangi – hvers vegna? Vegna žess aš ósvarašar spurningar frį bįšum kenningum (įrekstur og eldsumbrot) hrśgast upp meš nżrri tękni og nżjum athugunum sem bęta viš nżrri žekkingu inn ķ stóru myndina.

Śr 1998 śtgįfunni af McGraw-Hill alfręšioršabókinni um vķsindi og tękni sjįum viš aš gömlu višmišin žessara tveggja kenninga hefur oršiš ę „flóknara“:

Dęldir į nęrhliš tunglsins, ž.e. Imbrium, Serenitatis og Crisium, viršast vera barmfullar. Žessar dęldir voru höf sem myndušust viš mikinn įrekstur og myndašist sig į įrekstrarsvęšinu ķ kjölfariš en (sennilega miklu sķšar) flęddi upp hraun śr išrum tunglsins. Rannsóknir į smįvęgilegum frįvikum ķ brautarhreyfingu tunglsins hafa sżnt aš sérhvert hringlaga haf er svęši jįkvęšs frįviks į žyngdarafli (umfram massi). Gamli įgreiningurinn um įrekstur į móti eldsumbrotum sem ašal įhrifavaldur dęlda tunglsins viršist vera aš koma inn ķ nżja og flóknari stöšu meš stašfestingunni į mikilfenglegu flęši hrauns ķ įrekstrargķgum į nęrhliš tunglsins, į mešan į fjęrhlišinni žar sem skorpan er žykkari, eru dęldirnar aš mestu leyti tómar.

Alveg sama hversu mikiš er lagt į sig aš pśsla saman tveimur stykkjum sem ekki tilheyra saman, žaš mun aldrei gefa neitt framlag til heildarmyndarinnar. Aš žröngva tveimur röngum stykkjum saman gerir ekkert nema aš gera myndina „flóknari“, sem er nįkvęmlega žaš sem męlingar į žyngdarafli tunglsins hafa gert viš umręšuna um gķga. Sannsögull jaršfręšingur eins og John W. Valley hefur višurkennt:

…jafnvel žótt aš įrekstrarlķkaniš fyrir myndun tunglsins er almennt višurkennt, žį žrįast įfram žżšingamiklar spurningar. (A Cool Early Earth, John W. Valley og fleiri, 2002, Geology 30, bls. 353).

UM hefur umręšuna um gķga į nż meš nż og įšur óathuguš gögn sem sanna aš vķsindin vita ekki hvernig gķgar myndušust, hvorki į tunglinu né į jöršinni! Ķ tķmanna rįs hafa vķsindamenn stašhęft aš „nś vitum viš“ aš mašurinn getur aldrei flogiš, aš sżking kom ekki frį höndum lęknis sem er jś hefšarmašur og aš tungliš hafi ekki gķga, en samt hafa beinharšar sannanir tvķmęlalaust sżnt annaš. Žetta hefur sżnt sig aš vera bęši bölvun og blessun ķ vķsindum. Engin žrjś orš hafa komiš vķsindamönnum ķ jafn mikiš klandur og oršin „nś vitum viš“. Sem afleišing, og einmitt vegna žessa, foršast menn ķ laumi sannleikann – aš vita hvaš er, var og mun vera – ķ nśtķma vķsindum. Lykillinn aš uppgötvunum er ekki bara aš vita hvaš er – žaš veršur lķka aš innihalda žekkinguna į žvķ hvaš var og hvaš mun vera. Ef restin af tķmanum fylgir ekki, mun sérhver vķsindamašur sem „veit nś“ žurfa aš éta sķn eigin orš ķ hįdegismat.


Umręšan um gķga

Ķ Feneyjum sumariš 1609 var Galileó Galilei heillašur af nżuppfundnu tęki sem kallašist perspicillum į latķnu; tvęr linsur ķ röri sem lét fjarlęgan kirkjuturn birtast eins og hann vęri nįlęgur. Hann smķšaši strax sjįlfur einn slķkan sem var nęstum tķu sinnum öflugri en hinn upprunalegi perspicillum og kallaši tękiš sitt sjónauka. Žegar hann benti nżja tękinu sķnu ķ įttina į tunglinu, sį hann gķga, fjöll og höf – hluti sem hafši djśp įhrif į hann sjįlfan en eins į fjölda stjörnufręšinga og vķsindamenn eftir hann. Mikil umręša įtti sér staš į nęstum öldum um uppruna gķganna.

Į sjöunda įratug sķšustu aldar voru Bandarķkin meš ķ ęstu heimskapphlaupi til aš senda mann til tunglsins og žaš varš mjög įrķšandi aš lęra allt sem hęgt var aš vita um yfirborš tunglsins. Žjóšir flykktust bak viš geimfarana sķna og vķsindamenn kepptust viš aš halda sķnum įętlunum og uršu margir žeirra fręgir.

Oflęti um geiminn greip um sig ķ Bandarķkjunum og vķša annars stašar žegar fyrstu žęttir hinna alvinsęlu Star Trek žįttarašanna var sżnd ķ sjónvarpinu og spenningurinn var gķfurlegur viš aš geta séš ójaršneska hluti eins og loftsteinagķg.

Sķšan žį hafa vķsindamenn gefiš hugdettunni um įrekstrargķga rómantķskan blę og „uppgötvaš“ óteljandi forna įrekstrargķga, sumir hafa jafnvel oršiš fręgir fyrir įkvešinni śtrżmingu lķfrķkis į jöršinni, til aš mynda Chicxulub gķgurinn viš Yucatan skaga ķ Mexķkó sem į aš hafa śtrżmt risaešlunum.

Umręšan um gķga er sögš vera śtkljįš en vķsbendingar śr vatnsgķgalķkaninu sżna annaš, enda hafa nśtķma vķsindi aldrei raunverulega skiliš vatnsgķga. Getur umręšan um gķga veriš śtkljįš ef enginn hefur skilning į žvķ hvernig flestir gķgar myndušust? Hśn er langt frį žvķ aš vera śtkljįš og žaš er margt sem hęgt er aš lęra til višbótar ķ umręšunni um gķga en UM hefur sżnt og metiš vķsbendingar sem viršast hafa veriš skilin eftir óuppgötvuš.

Saga tunglvķsinda

Ég hef fjallaš lķtilshįttar um gosbrunna og vatnsgķga og sś stórfenglega stašhęfing aš žetta tvennt hafi haft veruleg įhrif į breytingar į yfirborši jaršar, jafnvel meiri en nokkuš annaš jaršfręšilegt ferli, žar į mešal rof. Ķ įframhaldandi leit okkar ęttu višfangsefni okkar aš fjalla um įrekstrargķga, loftsteina og samband žeirra viš vatnsgķga.

Tungliš okkar, tungl annarra plįneta og jafnvel sum af minni plįnetunum hafa lķtinn eša engan lofthjśp og gefa žau okkur frįbęr tękifęri til aš lęra um myndun himintungla. Vegna žess aš žau hafa engan lofthjśp, hafa žau ekkert vešur til aš afmynda yfirborš sitt, sem veitir okkur óvešraš svipmót inn ķ fortķšina en žaš er ómetanleg hjįlp žegar viš reynum aš skilja hvernig okkar eigin plįneta myndašist.

Gķgar eru įn efa rįšandi einkenni žegar horft er į yfirborš plįneta, žar sem žeir koma oftar fyrir en nokkuš annaš landslag. Žar til viš getum įttaš okkur réttilega į žvķ hvernig žessir gķgar myndast, veršur uppruni žeirra og uppruni plįneta og tungla žeirra įfram hulinn leyndardómur.

Žaš eru tveir möguleikar ķ boši. Gķgarnir myndušust annašhvort af krafti nišur į viš ofan į yfirboršiš, eša af krafti upp į viš undir yfirboršinu – stašreynd sem fór ekki fram hjį vķsindamönnum įšur fyrr. Samtķmamašur Isaac Newtons, Robert Hooke, gerši žessar athuganir fyrir rśmlega 300 įrum sķšan:

Įriš 1667 skaut Robert Hooke kślur ofan ķ stķfan leir sem myndaši litla įrekstrargķga. Į hinn bóginn hafši hann einnig sošiš blöndu af vatni og mjólkursteini ķ duftformi, og sprungnu loftbólurnar höfšu lķka myndaš gķga. (The Cosmic Serpent, Clube og Napier, 1982, bls. 78).

Gęti žaš veriš aš margir gķgar sem almennt eru taldir vera įrekstrargķgar séu raunverulega „loftbólugķgar“?


Vatnsgķgar

Ég ętla aš birta nokkrar myndir af vatnsgķgum ķ dag og byrja į St. Helen fjallinu sem fjallaš var um sķšast, sjį hér. Fįir (žar į mešal feršamenn sem heimsękja gestamišstöšina žar) vita aš ķ gosinu 1980 myndušust einnig vatnsgķgar. Žessir gufu-sprengigķgar eru vitnisburšir um hvernig vatnsgķgar geta myndast ķ raun hvar sem er, aš žvķ gefnu aš vatn og hiti sé fyrir hendi.

7.8.12

Öll eldgos eru tilkomin vegna nśningshita śr jaršskjįlfta. Nśningshiti hitar upp berg en einnig vatn sem žar er. Ķ tilfelli St. Helen, nįši frosiš yfirboršsvatn og einnig vatn sem kom upp śr jöršinni – sem hafši hitnaš vegna nśnings – įkvešnu marki og sprakk og myndaši žessa vatnsgķga.

Vatnsgķgar St. Helen fjallsins eru meš žeim stęrstu sem žekktir eru sem hafa myndast beint fyrir framan vķsindalegum athugunum. Ķ dag eru nįnast engin merki um žį žar sem žeir hafa fyllst af lešju og aurskrišum. Žeir eru nįnast órannsakašir enda er horft fram hjį žeim sem ómikilvęgir ķ jaršvķsindum ķ dag.

Panum Hydrocrater and Dome at Mono  Lake, USGS 30714277-001_large

Hér sjįum viš Panum vatnsgķg sem er ķ Kalifornķu, Bandarķkjunum. Hann minnir mig į sprungna loftbólu ķ morgunmatnum mķnum śr blöndunartękinu.

Til višbótar viš vatnsgķga į landi, žį er hęgt aš lęra heilmargt meš žvķ aš lķta ofan ķ hafiš.

Į sķšasta įratug eša svo hefur nż tękni gert okkur žaš kleift aš skoša nišur ķ dżpi sjįvar į gersamlega nżjan hįtt. Eins og svo oft įšur, žį geta nżjar athuganir veriš įskorun fyrir gamlar hugmyndir.

Žaš var eftir aš viš höfšum veriš į tunglinu og sś rómantķska hugdetta loftsteinagķga hafši fast grip į vķsindunum, aš mikill fjöldi vatnsgķga, sumir enn aš myndast, uppgötvušust handan meginlandsstalls viš Nova Scotia, Kanada.

Žessi "formfręšileg" einkenni į sjįvarbotninum, uppnefnd "bóluör", voru fyrst uppgötvuš įriš 1970. Žęr vöktu litla athygli žar til nżlegar tękninżjungar leyfši rannsakendum aš skoša žęr į miklu dżpi. "Bóluörvar" voru śtskżršar žannig ķ grein ķ Marine Geology tķmaritinu įriš 2003:

Nś til dags er žvķ almennt trśaš aš bóluörvar eigi upptök sķn ķ gasuppdrifi śr žunnum gaspokum ķ yfiržrżstingi sem sundrar setiš ķ vatninu, eša ķ miklum og linnulausum vökva sem losnar og sem hindrar aš setiš sest inn ķ og ķ kringum gegnumstreymiš. (Deep Sea Pockmark Environments in the Eastern Mediterranean, Lyobomir Dimitrob, John Woodside Marine Geology, 195, 2003, bls. 263-264).

7.8.13.a

Bóluörvar lķkjast mjög vatnsgķgum, nema aš žęr eru nešansjįvar. Žó svo aš gufusprenging geti įtt sér staš – undir įhrifum žrżstings vegna ofanįliggjandi vatninu – žį eru flest gos ķ ešli sķnu śr vatni. Greinin ķ Marine Geology heldur įfram:

Bóluörvar [vatnsgķgar] eru lang algengastar nįlęgt drulluspśandi fjöllum og mešfram sprungum į virkum vökvalosunarsvęšum.

Žaš aš vatnsgķgar geti spżtt śt óbrįšnaša steina upp į yfirborš meginlandanna og eins į djśpum hafsbotni hefur veriš tżndi hlekkurinn ķ skilningi okkar um hvernig yfirborš plįneta hafa myndast. Meš žessum hlekki getum viš séš gķga tunglsins, Mars og annarra plįneta ķ nżju ljósi žegar viš setjum einstök pśslustykki nįttśrunnar saman.

7.8.14

Svipmót į milli bóluörva į sjįvarbotni og gķga į yfirborši tunglsins eru tvķmęlalaus, eitthvaš sem fór ekki fram hjį rannsakendum:

Bóluörvar [vatnsgķgar] birtast į ómskjįm sem svokallašir tunglblettir. (Sama grein og įšur).

Aš sjįlfsögšu vķsa žeir til svipmótanna sem "svokallašir", vegna žess aš ķ hugum žeirra er enginn möguleiki aš tungliš geti nokkurn tķmann hafa veriš žakiš vatni. En sem betur fer eru sannleikur og tķmi ķ sama liši. Hlišrun ķ įttina aš vatnsplįnetulķkans og framfarir ķ tękni munu skipta gamalli kenningu sem ósamrżmanlegri śt fyrir nżjar athuganir. Vķsindamenn spįšu einu sinni ķ žvķ hvort Mars hafi nokkurn tķmann veriš žakinn hafi. Sķšan, fyrir nokkrum įrum, safnaši Mars Exploration Rover verkefniš fullt af gögnum til stušnings fyrir žvķ aš Mars hafi einmitt veriš žakiš höfum.

Uppruni Mars og tunglsins hefur enn ekki veriš tengt vatni, en rannsóknarverkefni framtķšarinnar munu halda įfram meš aš śtvega upplżsingar til stušnings į uppruna žeirra ķ vatnsplįnetulķkani.

Vatnsgķgavķsindi er į byrjunarstigi en meš bjarta framtķš fyrir sér.

Įskorun fyrir žig, kęri lesandi: Skrifašu ķ athugasemd hér aš nešan hvaša gķgur į Ķslandi gęti flokkast sem vatnsgķgur. Legšu nś höfuš ķ bleyti!


Vatnsgos

Hugmyndir okkar um eldfjöll er oftast einhęfar: eldspśandi fjall meš hraunflęši. Ķslendingar hafa almennt ašeins meiri žekkingu į jaršfęši og eldfjallafręši en almenningur ķ löndum sem upplifa ekki eldgos į sama hįtt og viš gerum. Žess vegna vitum viš aš eldgos getur veriš meira en žetta, t.d. svokölluš sprengigos į borš viš Eyjafjallajökul, žar sem lķtinn eša engan „eld“ og hraunflęši er aš sjį. Ķ fęrslu um Keriš sżndi ég nżlega hvernig vatnsgķgar myndast og aš sprengikraftur eldgosa į uppruna sinn ķ vatni sem fasaskiptist ķ gufu og vill ženjast śt – og springur ef žaš gerist nógu fljótt og ķ nęgilega miklu magni.

Sumir vatnsgķgar į Ķslandi eins og Keriš hafa myndast ķ einni slķkri sprengingu en einnig eru dęmi um aš heilu eldgosin hafa ķ raun veriš vatnsgos. Ķ slķkum tilfellum er hęgt aš tala um vatnseldfjöll. Eld-hluti oršsins er ķ raun villandi og setja mętti gęsalappir utan um hann (vatns“eld“fjöll) en ekki er žį um sjįanlega kviku aš ręša.

Gos ķ Eyjafjallajökli 2010 var ekkert annaš en vatnsgos. Gķfurlegt magn af vatni ķ formi gufu fór upp ķ loftiš, miklu meira en hęgt er aš skrifa į brįšnun jökulsins. Žaš skapar svolķtiš vandamįl į Ķslandi žegar um er aš ręša gos undir jökli, vegna žess aš žį er žvķ strax trśaš aš öll vatnsgufan stafi af brįšnun og uppgufun jökulsins, žó svo aš hśn stafi einnig af henni.

7.7.11

Ašdragandi hins mesta eldgoss (einmitt: „eld“goss) ķ Bandarķkjunum, St. Helen gosiš įriš 1980, voru žau aš röš jaršskjįlfta įtti sér staš į tveggja mįnaša tķmabili į undan gosinu.

Nśnings-hitalögmįliš segir okkur til um uppruna hita og śtskżrir hvernig heitt hraun myndast vegna nśnings. Žyngdarafls-nśningslögmįliš śtskżrir hins vegar uppruna žeirrar hreyfingar sem myndar nśning.

                                Nśnings-hitalögmįliš                                     Nśningshiti framleišir hraun (kviku) śr žrżstingi og hreyfingu į misgengis- og sprungusvęšum.

                         Žyngdarafls-nśningslögmįliš                       Nśningshiti ķ jaršskorpunni (eša ķ skorpu hvers himintungls) er orsakaš af togi og slökun į ašdrįttarkrafti sem virkar į skorpunni vegna annarra himintungla.

Tungliš okkar veldur flóškröftum, jaršskorpan (lķkt og flóš og fjara sjįvar) lyftist og sķgur, mikil nśningur myndast, hreyfingar ķ jaršskorpunni (jaršskjįlftar) valda nśningshita sem getur brętt berg sem hitar vatn ķ jöršu og sem getur skilaš sér į yfirboršiš sem eldsumbrot.

St. Helen gosiš var hrint af staš af jaršskjįlftum en gosiš sjįlft var vatnsgos. Ķ gosinu kom upp mikil gufa og mikiš vatn en ekkert hraun var sjįanlegt. Vatniš skilaši sér ekki bara ķ gufu, heldur ķ mikilli vatnssósu žegar mikill aur rann nišur fjalliš og reyndar tók meš sér noršurhluta fjallsins. Menn tala um mestu aurskrišur sem sögur fara af.

Ofangreind mynd sżnir einnig hvernig askja myndast en hśn er ekki hrun fjallsins nišur ķ tómt kvikuhólf, heldur frekar gufusprenging upp į viš. St. Helen fjalliš ķ dag minnir į Dyrfjöll og önnur ķslensk fjöll sem eflaust hafa ummyndast į svipašan hįtt og St. Helen gerši įriš 1980.

Eftirfarandi mynd er samanburšur į St. Helen fjallinu fyrir og eftir gosiš 1980. Hvernig mį žaš vera aš ekkert hraun flęddi og enginn „eldur“ var sjįanlegur? Meš hvaša krafti sprakk fjalliš upp ķ loft? Ķ staš hraunflęšis įttu sér staš miklar og kķlómetralangar aurskrišur, hver er śtskżringin į žvķ? Universal Model gefur svör viš öllum žessum spurningum, į einfaldan og aušskiljanlegan hįtt.

St Helens fyrir eftir


Keriš

Fyrir nokkrum įrum žegar ég var aš sżna landiš erlendum feršamönnum, komum viš aš Kerinu sem įvallt vekur mikla kįtķnu mešal fólks. Einn feršamašur spurši mig hvort žessi gķgur vęri kominn til vegna loftsteins sem skall į jöršina. Hissa neitaši ég žvķ, gķgurinn hefši myndast viš sprengingu aš nešan.

IMG_3088

Žó svo aš ég furšaši mig pķnulķtiš į žvķ aš einhver haldi aš sprengigķgur gęti veriš loftsteinagķgur, žį er einmitt žetta tilfelliš fyrir marga sprengigķga, bęši į jöršinni og į öšrum hnöttum – aš žvķ sé almennt haldiš fram aš margir gķgar sem raunverulega hafa myndast "aš nešan" hafi myndast "aš ofan".

IMG_2800 (Edited)

Žessi mynd er tekin aš ofan, horft nišur ķ blöndunartękiš mitt ofan į morgunmatinn minn. Augljóst er aš hinar sjįanlegar holur stafa af lofti sem sogast nišur ķ blöndunina og sem kemur upp žegar slökkt er į tękinu og myndast žį žessir gķgar.

Gķgar eru af tvenns konar tagi, annars vegar žegar eitthvaš dettur nišur og myndar sįr (gķg) og hins vegar žegar eitthvaš kemur aš nešan upp į yfirboršiš. Ķ bįšum tilfellum er hęgt aš tala um sprengigķg. Myndun gķga hefur ekki veriš rannsakaš mikiš en menn hafa gert rįš fyrir eša ķ raun įkvešiš aš fjöldinn allur af gķgum séu loftsteinagķgar žegar žeir ķ rauninni eru žaš ekki. Įrekstrargķgar eša loftsteinagķgar hafa žó sitt kennileiti, en um žetta mun ég fjalla ķ annarri fęrslu brįšlega.

En hvaš meš Keriš? Ef žaš vęri ekki stašsett į Ķslandi, hefšu menn žį dęmt žaš sem loftsteinagķg? Į heimasķšunni www.kerid.is mį finna žessa śtskżringu į myndun Kersins:

Eldfjallafręšingar töldu įšur fyrr aš Keriš vęri sprengigķgur. Sprengigķgar verša til ķ sprengigosum, sem geta myndaš djśpa gķgkatla. Auknar rannsóknir ķ Grķmsnesi hafa ekki leitt ķ ljós neitt gjóskulag sem hęgt er aš rekja til sprengigosa ķ Kerinu. Eldfjallafręšingar telja frekar aš Keriš hafi upphaflega veriš allstór gjallgķgur.

Jaršfręšingar segja sem sagt aš upp hafi komiš kvika ķ eldsumbrotum, „allstór gjallgķgur“ myndast, kvikužróin sķšan tęmst og gķgurinn (felliš) hruniš nišur ķ žessa holu sem Keriš nś er. Hvar er žį allt gjall eldgossins? Rannsóknir leiddu ekki „ķ ljós neitt gjóskulag“ og hinn „allstóri gķgur“ er horfinn ķ stórri holu sem fyrir gos var sléttlendi. Į sömu heimasķšu finnum viš žennan texta:

Gķgurinn eins og hann lķtur śt nś hefur sennilega oršiš til žannig aš undir lok eldgossins hefur lķtil kvikužró undir gķgnum tęmst og hafi žaš haft hrun ķ för meš sér. Nešan vissra marka eru holur og glufur bergsins fylltar vatni sem nefnist grunnvatn en yfirborš žess grunnvatnsflötur. Ķ Kerinu er afrennslislaust stöšuvatn žar sem vatnsyfirboršiš fellur saman viš grunnvatnsflötinn og er hįš sömu sveiflum og hann. Gķgurinn er žvķ eins og gluggi nišur ķ grunnvatniš.

Ef mašur er fastur ķ kreddukvikunni er kannski ekki óešlilegt aš draga žį įlyktun aš „sennilega“ hafi Keriš myndast į žennan hįtt, en nż žekking śr UM varpar nżju ljósi į gķgum į borš viš Keriš.

Jöršin er vatnsplįneta, ž.e. žaš er mikiš magn af vatni undir yfirborši jaršar. Ķ Kerinu er stöšuvatn sem fellur saman viš grunnvatniš og er gķgurinn „žvķ eins og gluggi nišur ķ grunnvatniš.“ Vatn hefur ótrślega mikinn sprengikraft ef žaš nęr snögglega yfir sušumarki. Gufusprengingar geta veriš gķfurlega öflugar og mynda žęr svokallaša vatnsgķga (hydrocraters). Žó nokkrir vatnsgķgar fyrirfinnast į Ķslandi.

Til žess aš skilja myndun vatnsgķga, vķsa ég ķ myndun gervigķga en eftirfarandi mynd er tekin śr heimasķšu Nįttśrurannsóknarstöšinni viš Mżvatn. Vinstri hluti myndarinnar er upprunalegur en hęgri hlišin er breytt śtgįfa til śtskżringar į vatnsgķgum. Munurinn į žessum tveimur fyrirbęrum er aš viš gervigķga rennur hraun yfir vatn en viš vatnsgķg kemur hrauniš aš vatninu aš nešan eša myndast jafnvel mitt ķ žvķ.

Gervigķgar_skyring

Nęsta mynd sżnir žetta kannski betur.

7.8.2

Vatnsgufa er sį sprengikraftur sem mörg eldgos og öll sprengigos fį kraft sinn frį.

Keriš er vatnsgķgur, myndašur śr sprengikrafti gufu. Vatnsgufa ženst śt 1700 sinnum rśmmįl sitt śr vatni viš venjulegan loftžrżsting. Krafturinn viš fasaskipti vatns śr vökva ķ gufu er gķfurlegur og kemur oft fyrir ķ nįttśrunni. Žetta er sama fyrirbęriš og žegar viš setjum pott į blauta eldhśshellu og kveikjum į. Vatnsgufan sem myndast žrżstir sér śt og viš heyrum bank žegar potturinn lyftist undan gufunni.


Vķsbending sneišmyndar

Hin óumdeilanlega sönnun kviku-falskenningarinnar (sjį hér) var vķsbending frį jaršskjįlftasneišmyndum. Hljóšbylgjur hjįlpa vķsindamönnum aš žekkja eiginleika og tengsl milli vökva og föstu efni ķ möttli jaršar. Vķsbending sneišmyndar fęrir alls ekki rök fyrir kvikumöttli. Ein įstęša er sś aš kvika – brįšiš berg ķ vökvaformi – hreyfist vęntanlega meš uppstreymi og kvikustrókum. Hins vegar sżna jaršskjįlftamęlingar aš meginhluti möttulsins er ekki vökvi:

Jaršskjįlfta- og berfręšilegar męlingar sżna aš meginhluti möttulsins er śr kristöllušu föstu efni. (The Earth‘s mantle, Composition, Structure, and Evolution, ritstżrt af Ian Jackson, Australian National University, Cambridge University Press, 1998, bls. 193).

Žessi greinilegi įgreiningur į milli athugana og falskenningar hefur gersamlega vikiš fyrir žeim mörgum frįvikum sem įfram haldast leyndardómur ķ nśtķma jaršfręši, en getur veriš śtskżrt meš vatnsplįnetulķkaninu. Žaš eru mörg svęši ķ möttlinum sem ekki eru śr föstu efni og eru einfaldlega vatn.

Fyrir mörgum įrum sżndu jaršskjįlftabylgjur śr jaršskjįlftum aš nokkrir hlutar śr mišju jaršarinnar vęri vökvi. Įkvešnar bylgjur – svokallašar P-bylgjur – feršast bęši ķ gegnum vökva og fast efni į mešan ašrar – S-bylgjur – feršast ekki ķ gegnum vökva. Žegar fręšimenn sįu aš įkvešnar jaršskjįlftabylgjur fęru ekki ķ gegnum ytri kjarnann, žį vissu žeir aš hann var ķ vökvaformi – žeir vissu bara ekki śr hvers konar vökva efniš var. Bylgjuhraši og ašrir eiginleikar hafa gert žaš mögulegt aš įtta sig meira į ešli vökvans djśpt ķ jöršinni. Spurningar eins og seigja vökvans gętu veriš svaraš. Vķsindamenn sem skrifušu ķ Journal of Science geršu žennan samanburš um vökvaform ytri kjarna jaršarinnar:

Seigja vökvans ķ ytri kjarnanum er sambęrileg seigju vatns. (Earth‘s Core and the Geodynamo, Bruce A. Buffett, Science, Vol. 288, 16. jśnķ 2000, bls. 2007).

Svariš viršist svo aušvelt žegar viš hugsum um žau fleiri žśsund rśmkķlómetra af nįttśrulegum vökva sem fyrirfinnst og sem viš sjįum į jöršunni.

7.6.7. Sneišmynd


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband