Falskenningin um jaršfręšilegan tķma

Jaršfręšilegur tķmi er ein megin buršarsśla sem nśtķma vķsindi er byggš į. James Hutton, fašir nśtķma jaršfręši, er kenndur viš hugmyndina ‚óratķmi‘ eša ‚Deep time‘. Hutton, sem var fręšimašur en žó ekki tilraunakenndur vķsindamašur, ķmyndaši sér bara jaršfręšilega tķmakvaršann sinn.

Viš munum kanna sögu tķmatöflunnar sem gefur yfirlit yfir mismunandi ašferšir sem notašar eru til aš reikna aldur jaršarinnar į sķšustu tveimur öldum. Viš munum skoša hvernig nśtķma vķsindi komst aš žeim 4,5 milljöršum įra aldri jaršarinnar og žeirri rangri įlyktun sem tengd er žessum aldri. Lögš veršur įhersla į nokkra lykilrannsakendur sem komu aš aldursįkvöršun jaršarinnar įsamt mikilvęgum mistökum žeirra og žvķ sem į vantaši.

Jaršfręšilegur tķmi skilgreindur

Höfundur hugmyndarinnar um kvikuplįnetu, eša kvikukreddunnar, var James Hutton sem einnig er įbyrgur fyrir falskenningunni um jaršfręšilegan tķma. Einn fręgasti žróunarsinni allra tķma, Stephen Jay Gould, skildi klįrlega aš nśtķma jaršfręši vęri ekkert įn ‚óratķma‘. Gould gaf James Hutton lķflegan heišur:

Hann braut mörk tķmans og kom žar meš į fót mest auškennandi og umbreyttasta framlagi jaršfręšinnar fyrir mannshugann – óratķmann. (Stephen Jay Gould ķ The Man Who Found Time, James Hutton and the Discovery af the Earth“s Antiquity: Jack Repcheck, Perseus Publishing, 2003).

En hvaš er óratķmi og hverjar voru hinar vķsindalegar „sannanir“ į žvķ aš slķkur tķmi sé til? Ķ Bókinni The Man Who Found Time, James Hutton and the Discovery af the Earth“s Antiquity lesum viš:

James Hutton, skoskur nįttśruspekingur, horfšist djarflega ķ augu viš žennan aldargamlan vķsdóm. Ķ riti hans frį 1788 kynnti hann formlega sönnun į žvķ aš jöršin vęri mun eldri en 6.000 įra. Reyndar var aldurinn óreiknanlegur – hann gęti veriš hundruš milljónir įra eša milljaršar įra. Hutton dró įlyktun sķna um aldur jaršarinnar meš byltingarkenndri kenningu sinni um jöršina, sem skilgreindi ofurhęgfara ferli vešrunar og rofs, samofiš hreyfingum jaršskorpunnar sem orsakast af miklum hita undir yfirboršinu. (The Man Who Found Time, James Hutton and the Discovery af the Earth“s Antiquity: Jack Repcheck, Perseus Publishing, 2003, bls. 4).

En hvernig sannaši Hutton ķ raun jaršfręšilegan tķma žegar kenningar hans voru byggšar į rangri jaršfręši? Er til raunveruleg og įžreifanleg sönnun ķ nśtķma jaršfręši um milljónir įra vešrun og rof? Hvaš meš sönnunina um „mikinn hita undir yfirboršinu“ – hefur nśtķma jaršfręši nokkurs stašar raunverulega sönnun fyrir žessu? Vķsindin eiga enga sönnun fyrir hvorug žessara yfirlżsinga. Leyndardómarnir um Löss og rof ķ kaflanum um hringrįs bergs eru bein empķrķsk sönnun sem hrekur milljónir įra langa vešrun sem Hutton talaši um. Kaflinn um kvikufalskenninguna kynnti vel skiljanleg vķsindi sem sżndi aš žaš er engin kvika inni ķ jöršinni.

Žaš er mikilvęgt aš vita aš kenning Huttons um jaršfręšilegan tķma hafši ķ raun engan grundvöll žegar hann ķmyndaši sér hann seint į 18. öld. Sumir vķsindamenn trśa žvķ aš žrįtt fyrir aš Hutton skjįtlašist žegar hann gerši rįš fyrir vešrun og kviku, žį hafi nśtķma tękni ķ dag sannaš hugmyndir hans um jaršfręšilegan tķma. Žessi kafli mun hins vegar sżna aš sś trś er einnig röng – nśtķma tękni hefur alls ekki sannaš óratķma vegna žess aš aldurgreiningar sem gefa til kynna milljónir įra voru allar geršar ķ skugga kvikukreddunnar og annarra rangra forsenda.


Aldursblekkingin

Ein grundvallarspurning liggur ķ kjarna mįlsins: geršu vķsindamenn einfaldlega mistök ķ aldursgreiningu sinni eša var einhver einskęr įsetningur um aldursblekkingu?

Til aš vera alveg skżr – engar vķsbendingar um vķštękan įsetning um blekkingu fundust mešal vķsindamanna ķ dag. Lķklega er žaš reyndar nęstum ómögulegt aš samhęfa heildstętt samsęri sérmenntašra vķsindamanna. Rįšvendni er innbyggš ķ starfsgreininni og upplżsingar breišast śt of aušveldlega til aš žaš gęti gerst – en žaš žżšir ekki aš fįir geta ekki blekkt marga!

Tilvitnun bls 2

Sagan hefur sżnt okkur žetta ę ofan ķ ę. Hér į eftir fylgir eitt dęmi af mörgum žar sem einstaka vķsindamenn gįtu blekkt heila starfsgrein og jafnvel heilt land sem žeir bjuggu ķ. Blekkingin sem beitt var ķ aldurssetningu žeirra hefur sérstaka žżšingu og munu nęstu fęrslur fletta ofan af röngum ašferšum aldurssetninga sem notašar voru į sķšustu öld og munu žęr aš lokum sżna hvers vegna jafnvel algengustu ašferšir sem notašar eru ķ dag til aš reyna aš aldursgreina steina og lķfręn efni eru hrapallega ófullnęgjandi. Sķšan munum viš skipta śt aldurblekkingunni meš raunverulegum vķsindalegum sönnunum sem hver sem er getur séš og endurtekiš, sem sżnir raunverulegan aldur lķffręšilegra og jaršfręšilegra ferla.

Žżska aldursblekkingin ķ vķsindum

Žżska aldursblekkingin ķ vķsindum er mikilvęgt dęmi um aš vķsindalegur oršstķr er settur ofar en vķsindalegur sannleikur. Ķ žessu tilfelli var sannleikurinn hulinn heiminum ķ rśmlega žrjį įratugi į mešan fręšibękur og vķsindamišlar greindu frį aldursįkvöršun meš geislakolum į hauskśpu neanderdalsmanni sem tugi žśsunda įra gamla. Menn lęršu aš hinn „ķburšarmikli prófessor“ Reiner Protsch von Zieten hafši hagrętt dagsetningarnar sem ķ raun voru ašeins nokkur žśsund įra gamlar. Rannsakendur greindu frį žvķ įriš 2004 aš „viš žurfum aš skrifa forsögulegan tķma upp į nżtt“:

Sagnfręšingar steinaldar óttast aš žeir munu žurfa aš kasta śt kenningum sķnum um neanderdalsmanninn eftir aš efasemdir hafa komiš upp um aldurįkvöršun meš geislakolum į hauskśpu, framkvęmd af leišandi mannfręšingi.

Vinna hins ķburšarmikla prófessors, Reiner von Zieten, sżndi aš neanderdalsmašurinn lifši noršanvert ķ Evrópu. Śtreikningar į leifum af hauskśpu sem fannst viš Hahnofersand, nįlęgt Hamborg, sögšu aš žęr voru 36.000 įra gamlar.

Žó hafa nżrri rannsóknir ķ rannsóknarstofu um aldursįkvöršun meš geislakolum viš Oxford hįskólanum leitt ķ ljós aš žęr voru ašeins 7.500 įra. Į žessum tķma var hinn viti borni mašur nś žegar greinilega kominn fram og neanderdalsmašurinn oršinn śtdaušur.

Chris Stringer, sérfręšingur į steinöldinni og forstöšumašur fyrir uppruna mannsins ķ nįttśrusögusafninu ķ London, sagši: ‚Žaš sem tališ var meirihįttar sönnunargagn sem sżndi aš neanderdalsmašurinn lifši einu sinni ķ noršanveršri Evrópu hefur helst śr lestinni. Viš žurfum aš skrifa forsögulegan tķma upp į nżtt.‘ (Tony Paterson, Neanderthal Man never walked in northern Europe).

Žaš er vissulega undarlegt hversu langt žessi prófessor gat tekiš fölsun sķna og gabbaš heiminn, žar į mešal „sérfręšinga“ į sviši aldursįkvaršana, ķ rśmlega 30 įr:

Prófessor von Zieten sem hefur miklar mętur į stórum Havana vindlum og Porsche bķlum, hefur veriš talinn sérfręšingur į sviši aldursįkvaršana meš geislakolum sķšan į 8. įratugnum. Hann hefur kannaš hundruši forsögulega beinafundi ķ Evrópu og Afrķku sķšastlišin rśm 30 įr.

Nś hins vegar innihalda mikilvęgar leifar sem vķsindamenn ķ Oxford ekki lengur telja vera forsögulegar, kvenmanns hauskśpu ‚Bischof-Speyer‘, sem fannst nįlęgt sušvestur žżska bęnum Speyer, meš óvenju góšar tennur. Vķsbendingar žeirra leggja til aš hśn er 3.300 įra gömul, en ekki 21.300 įra.

Önnur greinileg röng aldursįkvöršun innihélt, aš žvķ er fullyrt var, forsöguleg hauskśpa sem var uppgötvuš nįlęgt Paderborn įriš 1976 og sem talin var elstu mannsleifar sem nokkurn tķmann hafši veriš fundin į svęšinu. Prófessor van Zieten aldursįkvaršaši hauskśpuna sem 27.400 įra gamla. Sķšustu rannsóknir sżna hins vegar aš hśn var śr eldri manni sem dó ķ kringum 1750.

Žżska mannfręšisafniš ķ Herne, sem į Paderborn hauskśpuna, mislķkaši nišurstöšurnar svo mikiš, aš žeir geršu eigin rannsókn. ‚Viš létum skera upp hauskśpuna og žaš var enn óžefur af henni,‘ sagši safnstjórinn Barbara Ruschoff-Thale ķ sķšustu viku. ‚Viš erum aušvitaš mjög vonsvikin.‘ (Tony Paterson, Neanderthal Man never walked in northern Europe).

„Sérfręšingurinn ķ aldurįkvöršun meš geislakolum“ orsakaši ótrślega „hörmung ķ aldursįkvöršun“:

Ķ skżrslunni žeirra hins vegar, lżstu bįšir mannfręšingarnir žessu sem ‚hörmung ķ aldursįkvöršun.‘

Hneyksliš sem kaffęrši prófessor von Zieten heldur įfram. Lögreglan er aš rannsaka įsakanir aš hann hafi reynt aš selja 280 hauskśpur af simpönsum til kaupenda ķ Bandarķkjunum fyrir 70.000 dollara. (Tony Paterson, Neanderthal Man never walked in northern Europe).

Protsch vissi ekki einu sinni hvernig įtti aš stjórna sinni eigin vél sem aldurįkvaršar meš geislakolum. Prófessorinn bjó til sitt eigiš nafn og eigin titil og tók nafniš von Zieten frį fręgum prśssneskum hershöfšingja. Hann var ķ raun sonur fyrrverandi mešlims nasistaflokksins. Protsch var rekinn śr hįskólastöšu sinni og neyddist hann til aš fara į eftirlaun, en žriggja įratuga tjón varš raunin. Allar kenningar neanderdalmannsins og aldri tengda honum, hafa oršiš fyrir įhrifum žessa svindls aldursįkvöršunar.


Er jaršfręšilegur aldur mikilvęgur fyrir vķsindin?

Er raunverulegur aldur jaršarinnar virkilega žaš mikilvęgur? Meš myndinni hér aš nešan fylgdi eftirfarandi tilvitnun:

Jaršfręšileg saga jaršarinnar hófst fyrir 4,567 milljöršum įra sķšan žegar reikistjörnur sólkerfisins myndušust śr stjörnužoku, skķfulaga ryk- og gasmassa sem voru afgangar frį myndun sólarinnar. Ytri lög plįnetu jaršar, upphaflega brįšnašir, kęldust til aš móta fasta skorpu žegar vatn byrjaši aš safnast ķ andrśmsloftinu. (Wikipedia).

10.1.1 Jaršfręšileg saga jaršarinnar

Gęti žessi jaršfręšilega saga jaršarinnar veriš rétt ef jöršin var aldrei „brįšnuš“ eša ef hśn myndašist ekki śr ryki og gasi frį sólinni? Eins og viš höfum séš, er jöršin vatnsplįneta en ekki kvikuplįneta og žess vegna hlżtur gjörvöll jaršfręšileg saga jaršarinnar sem byggir į kenningu um kvikuplįnetu aš vera röng.

En hvernig hefur žessi ranga jaršfręšilega saga jaršarinnar įhrif į vķsindarannsóknir į öšrum svišum? Til aš byrja meš, fręšin um hegšun mannsins – sįlfręši – eru byggš į kenningum um jaršfręšilegan tķma sem koma śr mannfręši. Į sama hįtt byggir mannfręšin aldur sinn og žróunarkenningar į lķffręši, fornleifafręši og steingervingafręši. Žessar greinar, saman meš stjörnufręši og alheimsfręši, leiša aldur sinn į alheiminum, jöršinni og mannkyninu af hinum ętlaša fręšilega aldurs sem kemur śr jaršfręšinni.

Vegna žess aš öll vķsindin byggir flestar kenningar sķnar į jaršfręšilegum tķmakvarša og vegna žess aš jaršfręšin hefur veriš ķ myrkum tķma vķsindanna sķšustu 100 įrin, žį ęttum viš aš bśast viš aš sjį kenningar sem byggšar eru į mörgum villum.

Raunveruleikinn er sį, aš flestar vķsindagreinar hanga į blįžręši jaršfręšilegs tķma sem er įstęšan fyrir žvķ aš žaš er svo mikilvęgt aš komast aš sannleikanum um jaršfręšilegan tķma. Til aš segja žaš į einfaldan hįtt, žį eru hinir svokallašir ‚aldrar‘ ķ nśtķma jaršfręši rangir og žaš eru einnig öll önnur vķsindi sem byggja forsendur sķnar į žessum öldrum – į lifandi sem og lķflausum efnum. Sķšustu 700 blašsķšurnar (UM Bindi I) hafa snśiš gömlu jaršfręšilķkönunum į hvolf, žannig aš jaršfręšilegi tķminn hlżtur einnig aš hvolfast.


Tengslin į milli kviku og aldur jaršarinnar

Eftir aš vera bśinn meš kaflann um kvikufalskenninguna, gętir žś veriš aš spį ķ žvķ, hvers vegna vķsindin halda įfram aš styšja kenninguna um kvikuplįnetu ķ svo miklum męli, einkum žegar svo margar įžreifanlegar sannanir męla į móti henni. Ein megin įstęšan fyrir žvķ aš kvikan er svo rótföst ķ hinni fręšilegri buršargrind nśtķma vķsinda, er aš tilvist kviku er undirstašan fyrir aldurssetningu jaršarinnar.

Engin kvika engin milljónir įra

Hugmyndin um milljónir eša milljaršar įra sem viš höfum heyrt allt okkar lķf er grundvölluš nįnast gersamlega į tilvist kviku. En brįšin kvika er vissulega ekki föst undirstaša til aš byggja aldur jaršarinnar į. Eftirfarandi skref telja upp hugsanlegar nišurstöšur śr nśverandi kenningu tķmasetninga sem byggš er į kviku:

  1. Matiš 4,5 milljaršar įra aldur jaršarinnar er byggt į aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi.
  2. Aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi er byggš į tilvist kviku vegna žess aš geislunar-‚klukkan‘ er endurręst žegar berg brįšnar.
  3. Žaš eru engar reynslusannanir til fyrir žvķ aš kvika sé til og kaflinn um kvikufalskenninguna sżndi aš žaš er engin kvika ķ jöršinni.
  4. Žess vegna er aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna į storkubergi byggš į fölskum forsendum.
  5. Vķsindaleg bylting mun eiga sér staš žegar tilhęfulausa aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna er fjarlęgš śr nśtķma vķsindum.

Sķšasta skrefiš viršist ef til vill vera nokkuš róttęk yfirlżsing – en sś undirstaša sem nśtķma vķsindi hafa grundvallaš alla sķna aldursburšargrind į er kvika og žau sjį einfaldlega enga ašra möguleika į aldursįkvöršun. Vķsindaleg bylting ķ aldursįkvöršun er óumflżjanleg og žegar hśn mun eiga sér staš, žį mun hśn hafa kešjuverkandi įhrif į öll vķsindin. Engin grein mun vera ósnortin vegna žess aš aldursįkvöršun er undirstöšuatriši allra vķsindagreina.

Ef til vill er žaš aušveldara aš skilja hvernig slķk breyting muni eiga sér staš meš žvķ aš ķhuga sannindin ķ kafla 4: Įfram til vķsindalegra byltinga. Įšur en vķsindaleg bylting geti įtt sér staš, veršur fyrst kreppa aš vera til stašar. Nśtķma vķsindi byggši sitt langtķma kerfi aldursįkvöršunar į rangri kvikufalskenningu og žetta er žaš sem veršur aš kreppu. Žetta er bara spurning um tķma.

Hvernig getum viš virkilega vitaš aš kvikan sé ekki til? Enginn hefur nokkurn tķmann séš kviku, né séš raunverulega sönnun um tilvist hennar. Muniš aš kvika er ekki hraun! Auk žess, byggt į beinum sönnunum, hrekur sérhvert žessara eftirfarandi athugana (žessi voru śtskżrš ķ kaflanum um kvikufalskenninguna) tilvist kviku:

  1. Kvika ögrar varmaflęši ešlisfręšinnar.
  2. Geislavirk kvika er gošsögn.
  3. Kvars er ekki gler.
  4. Nįttśrulegir steinar hafa žrżstirafeiginleika.

Sérhvert žessara fjögurra vķsindalegra athugana (og annara ķ kaflanum um kvikufalskenninguna) sżnir aš kvika sé ekki til og žaš er bara spurning um tķma hvenęr hin fręšilega tķma-klukka jaršfręšinnar hęttir aš tifa.

Til eru žeir sem eru efins um žörfina til aš breyta tķmakvarša jaršfręšinnar. Jafnvel žótt hęgt vęri aš treysta aldursįkvöršun meš greiningu geislavirkra efna aš einhverju leyti, žį er kvika samt ekki til og vegna žess aš aldur jaršarinnar hefur byggšur į aldursįkvöršun, aš žvķ er fullyrt er, kvikusteinum (storkuberg) – žį er matiš į aldri jaršarinnar rangt!

TilvitnunII bls 2


Bindi II og Aldurslķkaniš

Vol-2-Book-front2

Nś styttist ķ śtgįfu į Universal Model, Bindis II. Eins og sjį mį, prżšir sjįlfur Seljalandsfoss sem forsķšumynd utan į kįpunni. Į mešan Bindi I heitir Jaršarkerfiš, žį nefnist žetta nżja bindi Lķfkerfiš. Žar halda kaflanśmerin įfram frį fyrsta bindinu og hefst žį nżja bókin į kafla 10. Hér aš nešan er kynning į žessum 10. kafla sem nefnist Aldurslķkaniš.

Bindi II, sem hefur veriš ašgengilegt į rafręnu formi ķ žó nokkra mįnuši, hefur eftirfarandi kaflaheiti: Aldurslķkaniš, Steingervingalķkaniš, Žróunarfalskenningin, Lķflķkaniš, Lķkaniš um heimssöguna, Clovis-lķkaniš og Mannslķkaniš.

Hęgt er aš forpanta nżju bókina en ég vķsa į slóširnar hér til hęgri.

Žaš er 20% afslįttur į öllum vörum yfir jólatķmann ef slegiš er inn afslįttarkóšann holidaydiscount. Tilbošiš gildir til 15. janśar 2019.

Aldurslķkaniš

Milljónir įra. Milljaršar įra. Hversu gömul er jöršin raunverulega? Viš höfum kynnst mörgum kenningum ķ lķfinu okkar varšandi aldur jaršarinnar og aldur hluta sem lifšu į jöršinni. Flestir hneigjast til aš hunsa smįatrišin žeirra ašferša sem notašar eru til aš greina žennan aldur.  Of oft višurkennum viš eša höfnum aldurskenningum įn žess aš skilja eša žekkja žęr, vegna žess aš nśtķma vķsindi hafa gert smįatrišin of flókin. Žaš sem viš höfum gert ķ aldurslķkaninu, er aš taka smįatriši žśsundir blašsķšna um ašferšir aldurssetninga og dęmi śr žeim, og skipulagt žęr į žann hįtt sem leyfir kynningu į žeim į einfaldan hįtt. Sķšan tókum viš samantekt į aldurshugmyndum og settum žęr ķ samhengi viš hiš nżja Alhliša lķkan (UM).

Ķ žessum kafla munum viš fjalla um smįatriši hverrar ašferšar aldurssetninga og rannsaka vķsindalegar sannanir til aš meta hvaša ašferš aldurssetninga virkar og hvaša ašferš ber engan įrangur. Kaflar śr fyrsta bindi UM hafa undirbśiš jaršveginn žannig aš rétt mat į ašferš aldurssetninga geti įtt sér staš. Vegna žess aš nśverandi aldursfalskenningar hafa veriš uppi ķ svo langan tķma og vegna žess aš žęr eru svo djśpt greyptar ķ hugum manna, mun žaš lķklega taka fleiri įr fyrir hinar einföldu stašreyndir žessa kafla til aš nį festu og endurnżja gömlu hugmyndirnar. Ķ dag hafa langflestir vķsindamenn og rannsakendur ekki sjįlfir framkvęmt aldursgreiningu meš greiningu geislavirkra efna og žekkja lķklega ekki smįatrišin ķ žessum kafla. Žeir hafa einungis samžykkt kenningar sem eru dreifšar ķ nśtķma vķsindum eins og žęr vęru réttar. Į hinn bóginn eru langflestir mešal almennings ekki sannfęršir um aš aldrarnir séu réttir. Ef mašur hugsar um žaš, eru allar greinar vķsindanna og sérhver hliš nįttśrunnar hįšar aldursgreiningu eša eru tengdar henni. Višmišunargleraugu aldursgreiningu sem mašur lķtur ķ gegnum, įkvaršar hvernig litiš er į alheiminn og hefur aš lokum įhrif į žaš hvernig lķtum į sjįlf okkur. Meš žaš ķ huga veršur žaš mikilvęgt aš uppgötva og stašfesta hinn rétta aldur allra hluta.

Ein leiš til aš greina réttan aldur frį röngum, er aš leita aš samręmi. Sannleikur, eša réttur aldur, mun vera sį sami ķ gęr, ķ dag og į morgun. Žegar viš leišréttum gamlar og ósannanlegar ašferšir aldurssetninga og skiptum žeim śt fyrir nżrri og sżnilegri tękni, žį mun aldursgreiningin verša stöšugt nįkvęmari og viš munum geta śtskżrt žaš sem hingaš til var óśtskżranlegt. En į mešan munu rangir aldrar sem byggšir eru į slęmum ašferšum aldurssetninga halda įfram aš breytast og munu alltaf stangast į viš sannanlegar ašferšir.

Žessum kafla er skipt upp ķ tvo hluta – fyrri hlutinn meš undirkaflana 1-6 fjallar um sögu aldursgreininga og setur fram ķ grófum drįttum rangar ašferšir aldurssetninga sem höfšu įhrif į öll nśtķma vķsindi og lagši sitt af mörkum til hinna myrku tķma vķsindanna sem fjallaš var um ķ kafla 2.2. Sķšari hlutinn, undirkaflar 7-12, fjallar um ósviknar ašferšir aldurssetninga sem śtvega nżjar og sannanlegar vķsindalegar ašferšir til aš aldursgreina bęši lķfręn og ólķfręn efni. Ósviknu ašferšir aldurssetninga sżna hversu mikilvęgt žaš er fyrir sönn vķsindi aš byggja į réttri tękni aldursgreininga sem eru sannanlegar, samkvęmar sjįlfri sér og įreišanlegar.

Sumt umręšuefni skarast óhjįkvęmilega meš lķkaniš um heimssöguna vegna žeirra óašskiljanlegu tengsla aldurs og sögu. Aldurslķkaniš og lķkaniš um heimssöguna fęra sameiginlega fram meš empķrķskum sönnunum frį fjölda greinum vķsindanna, gersamlega ólķkt tķmatal en žaš sem nśtķma vķsindi hafa veriš aš kenna ķ gegnum alla myrku tķma vķsindanna.

Haltu įfram aš hafa opinn hug į mešan žś lest žennan kafla eins og viš lögšum įherslu į ķ fyrsta kafla ķ UM – hlutlęgni er sérstaklega mikilvęg žegar stašiš er andspęnis ögrandi hugmynda. Ef žś hefur nś žegar lesiš fyrri kafla, ęttir žś aš vęnta žess aš sjį nżjar vķsindalegar stašreyndir um aldur sem įšur voru óžekktar. Nišurstašan er fyrirsjįanleg – aldursgreining nśtķma vķsinda er meingölluš og rangar tķmasetningar hennar verša aš vera leišrétt meš sannanlegum tķmasetningum įšur en viš getum nokkurn tķmann vonast eftir aš skilja hvenęr nįttśruvišburšir raunverulega geršust.


Aš lęra um vatnsinnlyksur

Viš getum lęrt margt frį vatnsinnlyksum sem glata vatninu sķnu žegar žęr hafa veriš fjarlęgšar śr nįttśrulegu umhverfi sķnu ķ jaršskorpunni. Žegar steinar meš vatni inni ķ žeim verša fyrir frosti, žį ženst vatniš śt sem veldur žvķ aš hólfiš brotnar. Ķ mynd hér aš nešan er hęgt aš sjį stórt holrżmi į hlišinni į kvars kristalli. Žaš eru önnur hólf ķ žessum steini sem eru umlukin žykkari veggjum sem enn innihalda vatn, en hęgt er aš sjį žaš hreyfast ķ steininum žegar honum er snśiš. Eitt mikilvęgt smįatriši sem óskemmdar vatnsinnlyksur upplżsa, er aš umhverfiš sem žęr myndušust ķ getur ekki hafa breyst mikiš sķšan kristallinn myndašist upphaflega. Žessi stašreynd veršur žżšingarmeiri žegar viš gerum okkur grein fyrir žvķ aš flestar vatnsinnlyksur finnast į eša nįlęgt yfirboršinu. Hefšu žęr oršiš fyrir frosti į svokallašri ķsöld, žį hefšu miklu fleiri slķkir steinar sprungiš og skiliš eftir sig brot.

Bursting Enhydros PSD

Hvers vegna finnum viš vatnsinnlyksur nįlęgt yfirboršinu ef kristallašir steinar og steindir eiga aš hafa komiš djśpt śr jöršu, eins og nśtķma jaršfręši kennir – hvers vegna finnast engar vatnsinnlyksur į botninum į Miklagili? Ķ nęsta kafla veršur fjallaš um įstęšuna fyrir žvķ aš vatnsinnlyksur finnast nįlęgt yfirboršinu – vegna žess aš žęr myndušust į eša nįlęgt yfirboršinu. Žetta bendir til žess aš hvar sem žęr kunna aš finnast, śtvega vatnsinnlyksur beina og įžreifanlega sönnun fyrir žvķ aš yfirborš jaršarinnar getur ekki hafa breyst til muna sķšan žessir vatnsfylltir steinar myndušust.

Fyrir steindafręšinga eru vatnsinnlyksur furšuverk og žaš kom ekki į óvart aš finna hlutfallslega fįar rannsóknir į žeim. Reyndar fjalla ašeins fįeinir rannsakendur um žessa tegund steina ķ jaršfręšitķmaritum. Viš fundum aš minnst var eitthvaš į žį ķ rannsóknarskżrslum verkfręšinga sem komu inn į višfangsefniš um vöxt kvars. Sķšar ķ žessum kafla munum viš fjalla um įstęšuna fyrir žvķ hvers vegna verkfręšingar hafa įhuga į vatnsfylltum kvars steinum. Holufyllingar eru steinar sem geta innihaldiš töluvert vatn. Til aš sżna hversu mikiš vatn getur veriš innan ķ žeim, vķsum viš ķ bókina Oddities of the Mineral World:

Žéttustu svęši vatnsinnlyksa ķ Bandarķkjunum eru ef til vill hin margvķslegu set holufyllinga sem hafa nś žegar veriš minnst į ķ rķkjunum Illinois, Missouri og Iowa. Nokkrir žessara staša geyma holufyllingar sem hella śt vatni ef žeir eru brotnir. Athyglisveršastur er jaršlag ķ St. Francisville, Missouri, žar sem mjög stórar holufyllingar hafa veriš fundnar sem innihalda rśmlega einn lķtir af vatni. (Oddities of the Mineral World, William B. Sanborn, Van Nostrand Reinhold Co., 1976, bls. 51).

Žś gętir lķklega fengiš žér vęnan drykk śr holufyllingu – en vatniš gęti hugsanlega veriš ekki alveg svo tęrt žegar žś bragšašir į žvķ! Žaš er įkaflega algengt aš lesa aš vatnsinnlyksur innihaldi vatn sem er ‚milljónir‘ įra gamalt en žaš er engin męlanleg sönnun til sem stendur undir slķkum stašhęfingum. Viš munum brįtt uppgötva aš ašferš tķmasetningar yfir milljónir įra byggir į aš tķmasetja storkuberg – en nįttśrulegir kvars kristallar voru aldrei brįšnašir.

Eins og įšur var tekiš fram, myndu vatnsfylltar holufyllingar sem hefšu oršiš fyrir frosti į ķsöld, hafa borstiš vegna frostvešrunar. Hvernig mį žaš žį vera aš heil svęši ķ Illinois, Missouri og Iowa eiga slķk gnęgš af óbrotnum holufyllingum? Ķ dag žurfa vatnsinnlyksurnar sem teknar eru śr Austur-Bandarķkjunum aš vera haldiš frį frosti um leiš og žęr eru teknar af jöršinni, vegna žess aš žęr munu ellegar brotna. Žetta hafnar hugmyndinni um ķsaldir, hvort sem žęr eiga aš hafa įtt sér staš fyrir 10.000 įrum eša fyrir milljónum įrum sķšan. Žaš eru svo margar ósvarašar spurningar eftir.


Falsvķsindin um vatnsinnlyksur

Sumir rannsakendur hafa varpaš fram žį hugmynd aš vatnsinnlyksur hafi myndast žegar grunnvatn seytlast inn ķ opin holrżmi į steinum. Til dęmis:

Hugtakiš vatnsinnlyksa vķsar ķ vatnsfylltar holufyllingar. Žar sem holufyllingar myndast meš steinefnarķku vatni sem sķast inn ķ holrżmi, žį er žaš ekki óalgengt aš sjį vaxtarferliš enn ķ gangi. (Oddities of the Mineral World, William B. Sanborn, Van Nostrand Reinhold Co., 1976, bls. 51).

Munum aš ķ kaflanum um kvars leyndardóminn (undirkafli 6.4 ķ falskenningunni um hringrįs bergs) voru yfirlżsingar jaršfręšinga sem rannsaka holufyllingar, žess efnis aš žęr stašfestu klįrlega aš jafnvel žó aš nokkrar kenningar hafa veriš lagšar fram, žį „viršist engin vera algerlega fullnęgjandi til aš śtskżra öll einkenni holufyllinga.“ Žeir hafa ekki śtskżrt į fullnęgjandi hįtt myndun holufyllinga og žeir gįtu vissulega ekki śtskżrt hvernig vatn komst inn ķ holufyllinguna. Kenningin, eša réttara sagt falsvķsindin, aš steinefnarķkt vatn sķašist inn ķ holrżmi til aš skapa holufyllingu hefur aldrei sést gerast, né mun žaš nokkurn tķmann. Hvers vegna ekki? Kvars kristallar sem eru stęrri en nokkrir millimetrar myndast ekki ķ steinefnarķku vatni meš lįgum žrżstingi og ķ stofuhita.

Vatnsinnlyksur geta glataš vatninu sķnu žegar žęr eru teknar śr nįttśrulegu umhverfi sķnu og verša fyrir kulda, miklum hita eša eru skemmdar. Hins vegar glata margar ekki vatninu sķnu. Ef sżnishorn eru meš žykka veggi, geta žau žolaš einhverjar breytingar į žrżstingi og hitastigi.  Mörg hafa veriš ķ eigu safnara ķ įratugi įn žess aš glata vatninu sķnu. Žau bera vott um hversu žéttar vatnsinnlyksur geta veriš. Enn fremur geta leysiefni og önnur efni sem hafa varšveist innan ķ vatnsinnlyksunni sagt okkur heilmikiš um žaš vatnsumhverfi sem kristalholufyllingarnar uxu ķ. Žessi vķsbending sżnir ótvķrętt aš žessir steinkristallar uxu ķ vatni en uršu ekki til vegna storknunar.


Vķsbending vatnsinnlyksunar

Žaš kemur ekki į óvart aš flestir hafa aldrei heyrt oršiš ‚vatnsinnlyksur‘ (e. enhydro). Hins vegar kemur į óvart aš margir framhaldsnemar og prófessorar ķ jaršfręši vita heldur ekki hvaš vatnsinnlyksur eru. Žó svo aš oršiš sé ekki skrįš ķ venjulegri oršabók, žį er žaš skilgreint ķ Glossary of Geology og er žekkt mešal steinunnenda. Žekkingin į žessum einstökum gimsteinum og mikilvęgi žeirra er um žaš bil aš breytast.

Enhydro Evidence Diagram PSD

Ķ ofangreindri mynd sjįst nokkrar vatnsinnlyksur. Vatnsinnlyksa er steinn sem inniheldur sjįanlegt vatn (stundum jafnvel töluvert magn af žvķ) og loftbólu. Sumir steinar hafa fleiri vatnshólf, hvert žeirra meš eigin loftbólu. Oft hreyfast loftbólurnar til og frį žegar steininum er snśiš og velt. Nęsta mynd hér aš nešan sżnir hvernig loftbóla sem er innilokuš ķ kvars kristalli hreyfist og breytir um form žegar steininum er snśiš.

7.4.4

Į įrunum žar sem UM var ķ mótun, voru įhugasömu fólki sżndar vatnsinnlyksur og nęstum žvķ allir brugšust eins viš. Žegar žaš mešhöndlaši vatnsinnlyksurnar meš greinilegri loftbólu į hreyfingu, vakti žaš sem fyrstu višbrögš mikla furšu. Žaš hafši aldrei séš slķkan stein fyrr og varš hann strax athyglisveršur og žarfnašist śtskżringa. Žegar žaš gerši sér grein fyrir žvķ aš um var aš ręša innilokaš vatn ķ steininum, breyttist undrunin ķ skilningsleysi.

Vegna žess aš rangar kenningar um myndun bergs voru kenndar ķ skólum og vegna dęgurmenningar sem sżnir heita og brįšnaša jörš, er uppgötvun vatns innan ķ steini žaš sķšasta sem mašur myndi bśast viš. Žaš er sannkölluš hlišrun į višmišunarramma žegar viš skošum slķkan stein ķ fyrsta skipti. Žetta leišir nįttśrulega til žeirrar grundvallar spurninga:

Tilvitnun bls 258

Svariš er nokkuš einfalt. Žegar kristalvöxtur gengur hratt fyrir sig, myndast vaxtarframskot og loka eitthvaš af vökva-gasinu og uppleysiefninu inni sem steindin óx ķ. Ķ hvaša vökva-gasi vaxa kristallar? Žaš gerist ķ vatni. Žś getur reyndar bśiš žér til eigin ķs-vatnsinnlyksu ķ frystihólfi, ef hęgt er aš frjósa vatniš nęgilega hratt. Nęsta mynd hér aš nešan er dęmi um hvernig ķs-vatnsinnlyksa lķtur śt. Aš sjįlfsögšu ętti ekki aš vera uppi neinn vafi um žaš hvernig vatniš lokašist inni ķ klakanum. Bólan er augljós vegna žess aš vatniš var ekki algerlega frosiš. Tilvist vatns innan ķ žessum kristöllum stašfestir klįrlega aš vatnsumhverfi var til stašar žegar klakinn fraus. Į sama hįtt segja vatnsinnlyksašar steindir okkur frį žeim steinefnalausnum sem vatnsinnlyksurnar uxu ķ.

Ice Cube Enhydro PSD

Til aš skilja hvernig kristallar geta vaxiš ķ mettušu steinefnarķku vatni sem sķšan leysast ekki aušveldlega upp ķ nįttśrulegu vatni, er spurning um skilning į žvķ hvernig žrżstingur og hitastig breyta mettunargetu lausnarinnar.


Žrżvarmingsferliš

Hér er ķ fyrsta sinn višurkennd vķsindaleg sönnunarfęrsla į śtfellingarferlinu „śtfelling salts ķ jaršhita“ sem getur śtskżrt myndun stęrstu einsleitu steindar heimsins – salthvelfingar. Hvernig geta žessar hugmyndir įtt viš um ašrar bergtegundir og steindir?

Žaš er almennt žekkt aš salt og sykur munu leysast upp ķ vatnsglasi – en hvenęr sįst steinn eins og granķt leysast upp ķ vatni? Flestir eru sammįla um aš steinar, sérstaklega kvarssteinar lķkt og granķt leysast ekki gjarnan ķ vatni. Engu aš sķšur er žetta fyrsta skrefiš ķ įttina aš skilningi okkar į žvķ hvernig kvars steinar vaxa ķ vatni. Ekki hefur veriš tekiš eftir stašreyndinni ķ jaršvķsindasamfélaginu aš venjulegir steinar geta leyst upp ķ vatni. Žetta er megin umręšuefniš žessa kafla.

Augljóslega sjįst algengar steindir eins og kvarssandur ekki leysast upp ķ vatni eša falla śt śr nįttśrulegu vatni meš uppgufun ķ dag. En, nśiš er ekki alltaf lykillinn aš fortķšinni. Bara vegna žess aš viš upplifum eša sjįum ekki įkvešin ferli ķ dag, žżšir žaš ekki aš žaš hafi ekki gerst ķ fortķšinni. Mörg slķk ferli er hęgt aš endurtaka aš vissu marki ķ tilraunastofu.

Viš žrżsting viš sjįvarmįl (u.ž.b. 1 atm) og hitastigiš 1700°C, žį brįšnar kvars. Hins vegar viš 375°C hita og 1000 atm hįan žrżsting, žį leysist kvars upp ķ steinefnarķkt vatn. Žetta er ekki nż athugun en hśn er heldur ekki vel žekkt.

Žaš ferli žar sem salt leysist upp og fellur śt meš uppgufun er svo almennt žekkt og skiliš, enda hafa nįttśrufręšingar notaš žaš til aš śtskżra öll saltlög, jafnvel žótt žaš śtskżrir ekki į fullnęgandi hįtt myndun flestra saltlaga. Meš žvķ aš skilja aš steinar geta leyst upp ķ vatni getum viš byrjaš aš skilja aš vöxtur kristalla eša steinda śr vatni getur gerst meš ašferšum öšrum en meš uppgufun. Kristöllun steinda eins og kvars getur įtt sér staš į žrennan hįtt:

  1. Lękkun hitastigs
  2. Lękkun žrżstings
  3. Hękkun žrżstings

Ef viš höfnum sķstöšureglunni, sem sżnd hefur veriš fram į ķ köflum hér į undan aš sé röng, og opnum hug okkar fyrir žeim möguleika aš jöršin hafi fyrr į tķš oršiš fyrir hękkun į hitastigi og hįum vatnsžrżstingi, veršum viš veršlaunuš meš sannri žekkingu į kristöllunarferli steina og steinda.

Hįr žrżstingur getur komiš til djśpt ķ vatni. Žegar dżptin eykst, vex žrżstingur hratt. Žaš var ekki fyrr en į sķšustu įratugum aš rannsakendur hafa bśiš yfir tękni sem stenst žeim brakandi žrżstingi sem fyrirfinnst į hafsbotni. Hękkun į hitastigi geta įtt uppruna sinn ķ nśningshita, sem fjallaš var um nżlega.

Žetta nż uppgötvaša umhverfi er nokkurt žar sem vitaš er aš steindir myndast ķ meš ferli sem ekki er til nafn yfir enn. Viš munum skilgreina nokkur nżyrši til aš lżsa žessi ferli. Ķ fyrsta lagi, žrżvarming er ferli sem fellir śt fast efni śr lausn eša gasi meš breytingu į žrżstingi eša hitastigi.

Į sama hįtt og viš notum hugtakiš ‚uppgufun‘ til aš lżsa hvernig sumar steindir kristallast vegna uppgufunar vatns, žį lżsir žrżvarming hvernig steindir kristallast vegna breytinga į žrżstingi, hitastigs eša hvoru tveggja. Oršiš žrżvarming er komiš śr oršunum ‚žrżstingur‘, ‚varmi‘ og śtfelling og er notaš til aš lżsa föstum efnum sem verša eftir śr žrżvarmingsferli. Žessi efni kallast žrżvarmaset. Žrżvarmaset er svipaš og gufunarset. Gufunarset er lżst ķ kennslubókum ķ jaršfręši sem salt sem veršur eftir aš uppgufun lokinni en aftur į móti myndast steindin žrżvarmaset vegna breytinga į žrżstingi og/eša hitastigi.

Tilvitnun bls 257

Uppgufun og žrżvarming eru skyld ferli. Bęši eru kristöllunarferli sem innihalda föst efni sem hafa veriš leyst upp ķ vatnslausn. Sagt er aš vatn gufast upp žegar žaš breytist śr vökva ķ gasform og sleppur śt en žaš skilur eftir įšur uppleyst föst efni. Žegar lausn veršur fyrir hitastigs- eša žrżstingsbreytingu, getur žrżvarming įtt sér staš. Ķ nįttśrunni er ‚hreint‘ vatn ekki til og allt uppgufaš vatn mun skilja eftir leifar af föstu efni. Žegar kristallar myndast vegna breytinga į hitastigi (eins og kandķs) eša vegna breytinga į žrżstingi, žį myndast žrżvarmaset.

Gufunarset og žrżvarmaset eru bęši śtfellingar sem kristallast śr föstum efnum sem įšur voru uppleyst ķ vökva. Lausn sem veršur fyrir uppgufun, eins og sjór, mun skilja eftir gufunarset sem bśiš er til śr steindum sem voru ķ lausninni, en ašeins ķ grunnum sjó (um žaš bil 1 m og grynnra) hafa menn nokkurn tķmann getaš séš slķka uppgufun sem skilur eftir sig föst efni. Žegar žetta gerist, žį koma öll sex sölt sjįvarins ķ ljós sem setjast gjarnan ķ lög. Žaš er enginn möguleiki fyrir stórum einsleitum setum einnar geršar af salti ķ gegnum uppgufun. Žaš er vegna žessa sem leyndardómurinn um saltiš er til stašar. Nś, meš skilning į śtfellingarferlinu, getum viš lżst uppruna stórra saltseta.

Flest okkar skilja aš sölt leysast upp ķ vatni og kristallast sķšan žegar vatniš gufar upp. Viš vitum einnig aš žau leysast aftur upp ef žeim er blandaš aftur ķ vatn. Ašrar steindir lķkt og kvars leysast ekki upp ķ nįttśrulegu vatni. Vegna žess aš hugmyndin um aš kvarskristallar vaxa ķ vatni er óžekkt, žį er žaš nokkuš merkilegt aš raunverulega ‚sjį‘ vatn ķ steinum.


Uppruni salts įn uppgufunar stašfest

Er til sönnun śr tilraunastofu eša śr nįttśrunni um lķkaniš um śtfellingu saltlaga? Hugmyndin aš meirihįttar saltlög hafi myndast meš śtfellingu salts vegna breytinga ķ hitastigi og žrżstingi kom um žaš bil į įrinu 2000. Sķšan žį hafa veriš fįar ef nokkrar tilraunir eša athuganir ķ jaršfręšisamfélaginu um rannsókn į žvķ hvort saltlög kunnu aš hafa myndast frį einhverju öšru en uppgufun. Žaš breyttist žó ķ jślķ 2006 žegar hópur norskra vķsindamanna gįfu śt nżja rannsóknargrein ķ tķmaritinu Marine and Petroleum Geology. Žessi rannsókn var einnig birt ķ Oil & Gas Journal:

Hópur rithöfunda undir stjórn sérfręšings frį Statoil ASA ķ haf-jaršfręši hefur lagt fram óhefšbundna kenningu um uppruna salts sem gęti haft vķštęka skķrskotun til könnunar į olķu og gas.

Aragrśi af föstu salti getur myndast og hlašist upp undir yfirboršinu, óhįš sólaruppgufun sjįvar, segja Martin Hovland frį Statoil og fjórir ašrir höfundar. (Oil & Gas Journal).

Hér höfum viš rannsakendur sem leggja fram „óhefšbundna kenningu“ sem hefur „vķštęka skķrskotun.“ Hins vegar nęr skķrskotunin lengra en yfir sviš olķu- og gaskönnunar, enda hefur hśn įhrif į alla jaršfręšina. Greinin skżrir ennfremur frį žvķ aš rannsóknarteymiš „sżndi hvernig fast salt myndast.“ Žeir sögšu einnig aš žaš hafi verši ešliseiginleikar vatns sem olli śtfellingunni:

Norska rannsóknarteymiš sżndi hvernig fast salt myndast ķ įstandi hįs hitastigs / hįs žrżstings žegar sjór streymir ķ vatnsžrżstikerfi ķ jaršskorpunni eša undir jaršlögum.

Žaš eru ešliseiginleikar vatns yfir marki sem örva śtfellinguna. (Oil & Gas Journal).

Norska teymiš sżndi hvernig žykk saltlög myndast meš tilraunum į tilraunastofu og raunverulegum athugunum į vettvangi. Nįnar śr athugunum žeirra mun vera umfjöllunarefni ķ undirkaflanum Salt auškenniš ķ kafla 8. En snśum okkur aftur aš greininni ķ Oil & Gas Journal, en žar įsaka höfundarnir jaršfręšinga um aš hafa litiš fram hjį žessu mikilvęga ferli:

Nśverandi lķkan jaršfręšinga fyrir setmyndun og uppsöfnun salts reišir sig einungis į sólaruppgufun sjįvar og hafa jaršfręšingar litiš fram hjį žessu nżja gangvirki śtfellingar salts ķ jaršhita. (Oil & Gas Journal).

Jaršhita gangvirki, sem nżtir hįan žrżsting og hitastig, er grundvöllurinn fyrir ferlin sem myndušu stór saltlög, žar meš tališ salthvelfingar sem talaš er um ķ kaflanum um falskenninguna um hringrįs bergs. Til eru stór saltlög ķ öllum heimsįlfum og žó eru engin merki um lyftingu meginlandanna. Til žess aš įkvarša hvernig žessi saltlög komust ķ nśverandi stašsetningu sķna, žį žurfum viš aš bera kennsl į og rannsaka įžreifanlega sönnun fyrir hękkun hitastigs sjįvar og dżpkun sjįvar frį fyrri tķmum. Meginmarkmiš 8. kafla ķ UM, Allherjar flóšiš, er aš gera einmitt žaš. Ķ žeim kafla munum viš uppgötva meira um uppruna stórra saltlaga og uppruna natrķns og klórķšs (žessi efni finnast ekki sem frumefni ķ nįttśrunni) sem saltlögin og salt sjįvarins eru gerš śr.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband