Steinrunaferlin žrjś

Steinrunaferliš er betur hęgt aš skilja žegar mašur skilur hvenęr steinruni įtti sér ekki staš. Aš vita hvenęr tré steingervist ekki er ómetanlegt ķ skilningi okkar į uppskriftinni aš steinruna.

Hin miklu setlög sem Colorado hįsléttan er gerš śr, eru dęmi um vatnsset sem komu śr gosbrunnum, knśin af nešanjaršar įm. Vegna žess aš mest allt vatnssetiš kom nešan śr yfirboršinu, er ekki bśist viš steingervingum į žeim stöšum. Raunin er sś, aš flest öll raušu sandsteinslögin ķ Colorado hįsléttunni eru gersamlega įn steingervinga (sjį mynd hér aš nešan). Flest lög Colorado hįsléttunnar sem eru sjįanleg śr Miklagili hafa enga steingervinga innan um setlögin. Žaš eru engin fiski- eša dżrabein ķ öllum lögum Miklagils og nśtķma steingervingafręši į enga handtęka śtskżringu į žessari stašreynd į grundvelli jaršfręšilegs tķma og žróunarkenningarinnar.

11.3.16

Steingervingar ķ heiminum eru ašallega yfirboršssteingervingar, sem finnast innan viš nokkra metra frį yfirboršinu. Žeir myndušust ķ važrżvarma ķ einum eša fleiri af eftirfarandi steinrunaferlum:

  1. Kķsilruni (byggt į kvars)
  2. Kölkun (byggt į kalkspat)
  3. Kolun (byggt į kolefni)

Til eru ašrar minnihįttar geršir steinruna, eins og raf steinruni sem mun vera rętt sķšar, en žessar minnihįttar geršir steinruna eru sjaldgęfar og atvikušust ķ takmarkašri dreifingu mišaš viš hinar žrjįr megin ašferšir sem taldar voru upp hér aš ofan.

Kķsilruni steingervinga gerist žegar kvarsrķkir jaršskorpusteinar leysast upp og ofurmetta vatniš. Hękkaš hitastig var brįšnaušsynlegt til aš žetta gęti gerst. Eftir upplausn kķsilsins leyfši važrżvarmi allsherjar flóšsins kķsilruna (kristöllun) steingervinga eins og steingervš tré. Hitastig og žrżstingur vatnsins voru mjög skilmerkileg: žrżstingur var į milli 13.000 og 20.000 psi og hitastigiš į bilinu 325°C og 425°C meš 50-70°C hitastigul innan kerfisins.

Kölkun steingervinga gerist eftir aš žörungar og bakterķublómar ofurmettušu umlykjandi vatniš meš kalsķumkarbónat ķ važrżvarma allsherjar flóšsins. Kalkspat, kristallaform kalsķumkarbónats, į uppruna sinn ķ ummyndunarferli sem knśin var af örverum ķ jaršskorpunni, hitašs vatns og öšrum uppleystum steindum. Kölkun getur įtt sér staš ķ vatni ķ dag meš hękkuš hitastig undir lįgum žrżstingi, en hśn mun žó ekki framkalla kristalbyggt kalkspat eša kalkstein sem krefst hįs žrżstings.

Kolun er gerš steinruna sem er nokkuš frįbrugšin ašferšum kķsilruna og kölkunar. Ķ undirkafla 8.11 sem fjallar um vegsummerki kols, var greint frį aš tilraunir rannsóknastofa hafa sżnt aš kolun krefst ašeins umhverfis heits vatns. Hįr žrżstingur er ekki naušsynlegur til aš bśa til kol, en hęrri žrżstingur hrašaši žó ferliš. Kolun getur gerst į forsendum meš miklu stęrri breidd hitastigs og žrżstings, en benda žarf į aš naušsynleg hitastig fyrir kolun eru miklu hęrri en sį hiti sem nokkurn tķmann fyrirfinnst į svęšum žar sem kol ķ jöršinni finnst ķ rķkum męli.

Kolun getur gerst hratt. Ķ rannsóknarstofu tók žaš kol ašeins eina klukkustund aš myndast viš 300°C. Žaš viršist vera žannig aš efni sem lķkjast koli myndast aušveldlega žegar hitastig hękkar snögglega eša ef steindir žęr sem naušsynlegar eru fyrir kķsilruna eša kölkunar eru ekki til stašar til aš falla śt ķ lķfręna efniš. Žetta geršist nokkrum sinnum ķ važrżvarma tilraunum til aš bśa til steingervt tré. Annar žįttur sem var virkur ķ kolunarferlinu, var sśra vatniš sem žaš geršist ķ. pH-gildi vatnsins varš aš vera mjög lįgt (sśrt), sem er nįttśrulegt ferli sem į sér staš žegar lķfręnt efni veršur fyrir heitu vatni.

Ķ Blackhawk kolalögunum ķ Utah, Bandarķkjunum, tóku rannsakendur eftir fjölda sporum eftir risaešlur ķ tengslum viš koliš en einnig viš „steingervša trjįboli“:

Eins og mörg önnur yfirborš lofta į Blackhawk nįmunum, žį er mikiš aš steingervingum laufblaša, lįréttir trjįbolir og tré ķ vaxtarstefnu sem eru beintengdir sporum eftir risaešlur. Rowley hefur nżlega safnaš eitthvaš af burkna, laufblöšum tvķkķmblöšrunga, steingervšum trjįbolum, skeldżrum og snigla śr loftinu į Prince River nįmunni, en allar žessar lķfverur eru hluti af lķfrķki mżrar į žeim tķma sem fótsporin voru gerš. (Dinosaur tracks and Traces, Lee R. Parker, Cambridge University Press, 1989, bls. 354).

Žar sem žessir trjįbolir voru fundnir ķ nįmunda viš risaešluspor og kolalög, sżna bolirnir, ef žeir innihalda kķsil, aš gjörvallt lagiš myndašist ķ važrżvarma undir hįum žrżstingi. Hins vegar, ef bolirnir innihalda ekki kķsil og eru geršir śr koli, žį gęti kolunarferliš hafa gerst viš miklu lęgri žrżsting.

Aš vita žetta hjįlpar til viš aš skilja myndun kols og steingervinga og hjįlpar einnig til viš aš śtskżra hiš grķšarlega mikla magn kolalaga sem nś finnst vķša um heim. Hvaš varšar kol Blackhawk nįmunnar og sporin; žegar yfirboršsplöntur voru skolašar ķ lęgri hęšir ķ miklu flóšstreymi ofsavešurs, voru heilu svęšin žakin plöntum žar sem plöntuśrgangur staflašist upp. Žetta geršist öšru hverju žegar vatnsborš hélt įfram aš hękka. Dżr sem reyndu aš flżja vatnaganginn, žeyttust yfir gegnblauta og flędda umhverfiš. Fį dżraspor finnast ķ kolalögum og bein eru mjög sjaldgęf. Lķfręna efniš ķ lįglendismżrinni var ekki langtķma įstand, enda var žaš brįtt undir heitu og rķsandi vatni. Meš vaxandi vatnsborši botnféll fķnt set, leir og sandur śr flóšvatninu sem žakti og innsiglaši sporin sem skilin voru eftir af dżrum sem įttu leiš um og voru aš flżja upp ķ hęrri hęšir. Sķšar fęrši orkurķkt vatnsflóš og óvešur meira magn af seti sem myndi žekja žykka plöntulagiš, en vatniš hitnaši meš nśningi śr hrašri og endurtekinni jaršskjįlftavirkni, innra hruni og vaxandi žrżstingi śr ę dżpra vatni. Kolun var hrašvirk og setiš sem žakti sporin steinrunnu ķ važrżvarmaferlinu žegar vatnsflóšiš reis ķ nokkurra kķlómetra dżpt. Žetta hrašvirka kolunarferli śtskżrir hinar mismunandi geršir kols: brśnkol myndašist undir mjög lįgum žrżstingi, en linkol aftur į móti myndašist undir hįum žrżstingi. Harškol, dekksta og žéttasta geršin af koli og sś gerš sem brennur heitast, myndašist undir hįum žrżstingi. Viš hinn grķšarlega hįan žrżsting sem var til stašar ķ gosrįsunum, gat kolefni eins og t.d. įšur kolaš efni, umbreyst ķ demantskristalla. Demantar eiga uppruna sinn ķ efnum ķ gosrįsum gosbrunna.

Kolunarferli UM svarar spurningunni um hvers vegna kolalög myndušust į svo stórum svęšum ķ dżpri setlögum, samanboriš viš ašra steingervinga kķsils eša kalks, sem eru nįnast einungis innan nokkurra tuga sentimetra frį yfirboršinu.


Ómótmęlanlega sönnunin į steingervingum

Kaflinn um vatnsplįnetulķkaniš setti vatnsinnlyksur fram sem ‚ómótmęlanlega vķsindalega sönnun‘ sem styšur vatnsplįnetulķkaniš. Umlukiš kvars kristöllum, varšveita innlyksur śr vatni, lofti eša śr öšrum vökva vķsbendingar um hiš forna umhverfi važrżvarma.

Tilvitnun bls 155-3

Žaš vęri sjaldgęft aš finna lķfveru sem hefur umbreyst ķ kvars steingerving meš vatnsinnlyksu sem gerši okkur žaš kleift aš ‚sjį‘ vatniš sem śtfelling steingervingsins geršist ķ. Vatnsinnlyksu-steingervingur vęri vissulega ómótmęlanleg sönnun į steingervingum. Ķ undirkafla 8.16, Vegsummerki innlyksu, kom fram aš innlyksur ķ vatnsinnlyksum vęru ķ raun steindir og gös sem voru til stašar ķ sjónum į tķmapunkti myndunarinnar. Žęr innihéldu einnig vķsbendingar um žrżsting og hitastig umhverfisins.

Uppgötvun vatnsinnlyksu-steingervings myndi auk žess sanna aš steingervingurinn myndašist ķ važrżvarma, lķkt og vatnsinnlyksu steinarnir. Aš sjįlfsögšu vęri besta dęmiš kvars steingervingur sem afhjśpar vķsbendingar um žaš važrżvarma umhverfi sem hann óx śr fyrir žśsundum įrum sķšan.

Dean Sessions, höfundur bókarašarinnar Universal Model, skrifar reynslu sķna:

Ķ meira en įratug hafši ég veriš aš safna vatnsinnlyksum og var ķ žeirri erfišri leit aš vatnsinnlyksu-steingervingi, en įn įrangurs. Hvergi var slķkur steinn til sölu og engin rannsókn fannst. En sķšan gerši ég óvęnta uppgötvun ķ febrśar 2006 žegar ég var į stęrstu steina- og gimsteinasżningu heims.

Sżningin ķ Tucson, Arizona, lašar steina- og steingervingasöfnurum en einnig söluašila aš śr hverju heimshorni. Hvaša stein eša steingerving sem hęgt er aš hugsa sér er hęgt aš finna žarna og söluašilar eru meš bįsa og hafa leigt sér hótelherbergi og stór tjöld vķša um alla borgina. Žaš er ómögulegt aš sjį alla hlutina sem eru til sölu, jafnvel eftir aš hafa rżnt ķ gegnum aš žvķ er viršist endalaus söfn ķ sölubįsum dögum saman.

Žaš var erfitt aš finna góš eintök af vatnsinnlyksum meš žvķ aš skoša óteljandi marga bakka og kassa, žannig aš ég baš um ašstoš sölumanna. Brasilķa, Kķna, Rśssland og önnur lönd bušu öll śrval af vatnsinnlyksum, enginn vissi hvernig žęr myndušust, en allir voru įkafir ķ aš selja žessi ę veršmętari gripi.

Į sżningunni 2006 sagši einn sölumašur sem ég hafši žekkt um nokkurra įra bil, aš hann ętti engar vatnsinnlyksur, žó svo aš hann vęri meš ašra fallega steina og steindir sem hann og vinur hans höfšu safnaš ķ noršvestur hluta Bandarķkjanna. Žegar ég var aš fara, kallaši hann į eftir mér: „Ég er samt meš eitthvaš sem žś gętir haft įhuga į.“

Hann sótti sķvalningslaga box śr bakpokanum sķnum. Hann sagši aš hann geymdi hér eitthvaš sem hann sjįlfur hafši fundiš fyrir mörgum įrum sķšan. Žetta vęri ekki til sölu, en hann kom meš žetta į sżninguna til aš sżna vinum og samstarfsmönnum. Žetta var ótrślegt eintak af vatnsinnlyksu-steingervingi hjartķguls (sjį mynd aš nešan), sś eina sinnar tegundar sem ég hef nokkurn tķmann séš.

Nokkrir stušningsmenn UM sem voru meš mér skošušu hann og voru allir yfir sig hrifnir eins og ég sjįlfur. Ég vissi aš žetta var mikilvęgur UM gripur. Ég eyddi nokkrum mķnśtum ķ aš kynna eigandanum fyrir UM, og eftir aš hafa śtskżrt mikilvęgi gripsins var hann reišubśinn aš selja hann. Žetta var sérstakt augnablik fyrir žį sem voru višstaddir.

11.3.15

Steingervšir hjartķglar eru žekktir sem steingervingar ķgulkers. Flest ķgulker hafa holan innviš, en verša venjulega hörš ķ steinrunaferlinu, eins og sést į myndinni nešst til hęgri. Skel ķgulkera ķ dag er gerš śr kalsķumkarbónat og žegar žau deyja, žorna žau hratt og fķngerša skelin brotnar aušveldlega. Steingervingar ķgulkera śr kvarsi eru frekar sjaldgęfir og eru ekki hįlfgagnsęir eins og žęr vatnsinnlyksur sem hafa veriš skošašar, einkum žęr meš sjįanlegar vatns- eša gasbólur.

Žessi vatnsinnlyksu-steingervingur af hjartķgli sem fannst undan strönd Washington fylkis ķ Bandarķkjunum, er sönnun um žaš aš kvars steinrunaferli er ekki višburšur lįgs hitastigs og lįgs žrżstings: žetta nęstum hreina kvarseintak gat ašeins hafa myndast ķ umhverfi kristöllunarferlis kvars, sem fyrirfinnst hvergi į yfirborši jaršar ķ dag.

Steingervingaheimurinn er fullur af dęmum sem vitna um ferli važrżvarma og engin ein bók getur mögulega sżnt allar vķsbendingarnar. Aš lokum mun ég enda umręšuefniš um uppruna steingervinga meš umręšu um steinrunaferlin žrjś. Žessi ferli eša ašferšir gefa okkur yfirsżn yfir žrjįr mikilvęgar geršir steingervinga og hvernig žeir myndušust.


Vķsbendingin um steingervš tré meš mįlmgrżti

11.3.14

Nęsta dęmi um steingervt tré mį sjį į myndinni hér aš ofan. Žessi sżni koma śr yfirgefinni koparnįmu ķ Nżja Mexķkó, Bandarķkjunum. Žau eru fyllt meš steindum śr kopargrżti og eru mjög žung, enda vega žau nęstum žvķ žaš sama og jįrnloftsteinn ķ svipašri stęrš. Vinstra sżniš hefur steindir śr važrżvarma ķ hvķtum, gręnum og blįum litbrigšum sem myndušust meš steingervša trénu ķ botnfalli gosrįsar-nįmu. Einn steindafręšingur talaši um žetta botnfall kopargrżtistrés:

Samkvęmt Jenks: ‚eirglans og malakķt ķ formi steingervings, umskiptingar eša ummyndanir trjįa, og voru sum mót trjįbolanna meš lengd yfir 20 metra og allt aš einum meter ķ žvermįl, algerlega fyllt meš kopargrżti…‘ (Minerals of New Mexico, Stuart A. Northup, University of NM Press, 1959, bls. 181).

Steingervt kopargrżti er hrķfandi dęmi um mįlmgrżti og steingervt tré sem greinilega hafa eitthvaš sameiginlegt hvaš varšar uppruna sinn. Rannsakendur hafa lķtiš um žessa žżšingarmiklu hluti aš segja, ef til vill vegna žess aš žeir skilja žį ekki.

Tilvitnun bls 155-1

Žetta er mikill leyndardómur fyrir žį sem hafa višmiš hinna myrku tķma jaršfręšinnar, en er aušskilinn meš nżrri jaršfręši allsherjar flóšsins.

Einn glöggur rannsakandi sagši aš “mįlmgrżti og steingervš tré“ gętu veriš „vķsbending“ fyrir „nįkvęma gangvirki steinrunans“:

Stašreyndin aš bygging mįlmgrżtis og steingervšs trés sé svo svipuš, gęti veriš vķsbending fyrir nįkvęma gangvirki steinrunans. (Petrified Forest Trails: Jay Ellis Ransom, Mineralogist Publishing Company, 1955, bls. 21).

Rannsakandinn komst aš žessari nišurstöšu įriš 1955, löngu įšur en žaš var žekkt aš mįlmgrżti var aš myndast djśpt į sjįvarbotni ķ važrżvarma strżtu. Įriš 1976 uppgötvaši annar rannsakandi annaš mikilvęgt samband – steingervš tré og śransteindir ķ mįlmgrżti:

Ein af athyglisveršustu leyndardómum varšandi steingervš tré er aš žaš er greinilega algengt aš eitthvaš af śransteindum sé ķ nįnd viš žau. Ķ upphafstķmanum žegar menn sóttust ķ śran ķ vesturfylkjunum, žį var greint frį aš steingervšir trjįbolir ķ Utah voru oft góšir vķsar į mikiš magn af alls konar śransteindum. Ekki ašeins aš steingervša tréš var oft „mįlmgrżti“ sjįlft, heldur hafši svęšiš umhverfis trjįbolina einnig hįan styrk af śransteindum. (Oddities of the Mineral World, William B. Sanborn, Van Nostrand Reinhold Co., 1976, bls. 98).

Ķ žessari merkis athugun, gerir vķsindamašurinn žaš ljóst aš žaš séu tengsl į milli śransteinda og steingervša trjįa. Sumt af steingervšu trjįnum sjįlf voru meira aš segja śran „mįlmgrżti“! Žetta fangaši hug jaršfręšinga og steingervingafręšinga fyrir löngu vegna žess aš deyjandi dżr hafa engar śransteindir ķ sér. Enn fremur er grunnvatn ķ grennd viš steingervingana ekki rķkt af śran.

Tilvitnun bls 155-2

Enn og aftur getur skilningur ašeins komiš eftir aš žekkja uppruna śrans, sem ķ flestum tilvikum kom śr gosbrunnum allsherjar flóšsins. Įšur var sagt aš svęšiš ķ kringum Miklagil hefur meira en 200 śran ‚rįsir‘ eša steingervša gosbrunna, og žaš er aušvelt aš sjį hvers vegna margir žeirra tengjast steingervingum, einkum žar sem steingervš tré finnast nįlęgt śranseti. Žaš myndašist žegar örverur ofvaxa ķ hitušu vatni undir jaršskorpunni og žrifust ķ gķfurlega miklu magni žangaš til vatniš gaus ķ gegnum gosbrunna. Flęšandi heita sśpan aš lokum steingervši trén og ašrar lķfręnar leifar sem lįgu nįlęgt yfirboršinu žegar skilyrši važrżvarma voru uppfyllt. Trjįvišurinn, ef til vill aš hluta til rotnašur, innihélt bakterķur sem studdu śran-myndandi örverur žar til steinruni ķ važrżvarmanum įtti sér staš.


Vķsbendingin um steingervšan ormétinn viš

11.3.13

Myndin hér aš ofan sżnir ormétinn steingervšan tréviš frį Įstralķu, almennt žekktur sem ‚wormwood‘. Holurnar eru lķklega vegna orma eša skordżra en slķk dżr eru enn aš éta skógarviš į jöršinni ķ dag.

Hvaš gerir žennan sérstaka og įhugaveršan steingerving mikilvęgan? Sjaldgęf og sérstök eins og hśn er, žį gefur okkur žessi tegund af steingervšu tré mikilvęgar vķsbendingar um steinrunaferli trés og hśn stašfestir uppruna margra algengra steinda śr važrżvarma, og žar meš śr allsherjar flóšinu. Fįar rannsóknir eru til į uppruna wormwood, žrįtt fyrir žį stórfenglegu vķsbendingu holanna um steinrunaferliš.

Ytri hlutinn į sżni nr. 1, efst til hęgri į myndinni, lķtur alveg eins śt og margir steinar frį svęšinu žar sem steingervša tréš var fundiš. Fallega litušu agat steindirnar į yfirboršinu į žessu sżni teygja sig įfram inn ķ holurnar į višnum, sem žżšir aš žęr fylltust og steingervšust saman meš trjįbśtnum, žó žaš gęti hafa veriš einhverjar breytingar į blöndunni į mešan steinrunaferliš ķ važrżvarma allsherjar flóšsins įtti sér staš. Stórar holur gętu hafa leyft ķsķun einnar steindar ķ mettušu vatni, į mešan fķnar hįrpķpur višsins hafi ekki gert žaš. Sķšar meš auknum žrżstingi og breytingu į samsetningu vatnsins, kķsilrunnu nżir hópar af steindum holrżmi eša lķfręnt efni.

Žetta er mikilvęgt vegna žess aš žaš sannar aš steinar sem finnast ķ nįnd viš steingervš tré og sem eru śr sama efni og žvķ sem fyllti holurnar, eiga ekki uppruna sinn ķ ‚myndbreyttu‘ bergi. Žeir koma śr važrżvarma. Nśtķma jaršfręši veršur aš višurkenna aš tré sem grófust grunnt undir yfirboršiš voru ekki kaffęrš djśpt inn ķ jaršskorpuna til aš verša aš myndbreyttu bergi. Žess vegna hljóta svipašir steinar, eins og agat molar, sem finnast ķ grennd viš wormwood, aš hafa svipašan uppruna en hafa klįrlega ekki myndbreyst ķ milljónir įra eins og nśtķma kenning segir til um.


Vķsbendingin um standandi steingervšu trén ķ Yellowstone (Hluti 2)

Annar žįttur ķ grein Fritz sem styšur lķkan hans, er blandan af bęši temprušum og hitabeltisplöntum ķ sama Yellowstone laginu. Eldri tślkanir höfšu sagt aš hitabeltisplönturnar hafi veriš frį eldri jaršfręšitķmabili, en żtarlegu athuganir Fritz stašfestu aš bįšar plöntutegundirnar höfšu blandast:

Heldur er margleitni plantanna til vegna blöndunar. Hęšarmismunurinn į svęšinu var mikill og plöntur śr hęrri hęšum fluttust nišur į viš žar sem žęr söfnušust og blöndušust žeim plöntum śr lęgri hęš yfir sjįvarmįli. (Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“, William J. Fritz, GEOLOGY, Vol. 8,  jślķ 1980, bls. 310).

Blandan af mörgum vistfręšilegum plöntum, litaša setiš og fķna lķfręna setiš eru beinharšar sannanir į žvķ aš atburšurinn sem įtti ķ hlut var ekki ašeins öskufall śr eldgosi eša ešjuhlaup. Fyrir skarpa hugsuši, žį geršist eitthvaš djśpstęšara hér. Žetta įkvešna lag af steingervšum trjįm er lķklega žaš mest rannsakaša. Vķsindarit eru full af rannsóknum į žeim og hafa žau veriš žekkt ķ rśma öld, en žau eru ekki einstök. Til eru žśsundir svipašra svęša vķša um heim. Sum hafa veriš rannsökuš eilķtiš, sum alls ekki, en öll hafa žau eitt sameiginlegt – uppruna sinn.

Žaš var vel gert hjį Fritz aš draga saman žęr geršir af jaršfręšilegum atburšum sem uršu aš hafa gerst, en honum tekst žó ekki aš śtskżra hvernig žeir geršust allir samtķmis:

Sum upprétt tré meš langa trjįboli og vel varšveittum rótum voru greinilega kaffęršar og varšveittar į stašnum. Į sama tķma var öskufalli skolaš ķ įr og vötn, įsamt laufblöšum og plöntuśrgangi, sem myndaši lagskipt svęši. Žegar gosvirkni og žar meš žeytingu į gosefni hęgši į sér undir lok Lamar River myndunarinnar, dró smįm saman śr ešjuhlaupum. (Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“, William J. Fritz, GEOLOGY, Vol. 8,  jślķ 1980, bls. 313).

„Meirihįttar slagvešur“ og „ešjuhlaup śr eldfjalli“ eru ekki algeng ķ dag, en žau śtskżra suma af žįttum steingervingana ķ Yellowstone. Śtskżring Fritz sem innihélt kaffęringu meš flóši var stórt skref ķ rétta įtt en lķkan hans hefur enn žrjś vandkvęši: Ķ fyrsta lagi, gefur žaš enga śtskżringu į žvķ hvernig varšveisla (steinruni) skógarins eigi sér staš. Įn efa myndi rotnun strax byrjaš aš brjóta nišur plönturnar. Ķ öšru lagi, meirihįttar slagvešur og gosaska geta ekki bśiš til steingervt tré. Steingervšu trén ķ Yellowstone eru grundvallašar į kvarsi, sem krefst hįs hitastigs, žrżstings og kķsilrķks vatns, sem eru ekki til stašar viš „meirihįttar slagvešur“ og „ešjuhlaupum“. Ķ žrišja lagi, skęrlitaša setiš sem umlykur plöntuefniš kemur ašeins śr gosbrunnum og śr hlutum tengda lķffręši, sem er ekki til stašar ķ slagvešri eša ešjuhlaupi.

Grein Fritz var gefin śt ķ jślķ 1980, stuttu eftir gosiš ķ St. Helens fjallinu. Žaš gos hefši veriš fullkomin sönnun fyrir lķkan Fritz um kaffęringu og steinruna plöntuefna. Desember 1980 tölublaš tķmaritsins Geology birti įlyktun Fritz į nżlišnu gosinu:

Jaršlög vegna ešjuhlaups St. Helens fjallsins žjónar sem nśtķma hlišstęša į jaršlögum śr ‚steingeršum skógi‘ Yellowstones žjóšgaršsins frį eósentķmanum. (Geology).

11.3.11

Myndin hér aš ofan sżnir tvęr myndir af trjįbolum og bśtum sem grafnir voru ķ ešju, eftir gosiš ķ St. Helens fjallinu. Žaš vakna žrjįr spurningar varšandi trjįbolina sem sjįst į myndunum:

  1. Varšveitast eitthvaš af žessum kaffęršum trjįbolum?
  2. Er eitthvert trjįanna aš steingervast?
  3. Finnst skęrlitaš set sem tengjast žessum trjįm?

Svariš viš öllum žremur spurningum er nei, og žar meš hrynur lķkan Fritz. Ekkert žekkt lķkan, annaš en lķkaniš um allsherjar flóšiš, śtskżrir alla žętti steingervinganna ķ Yellowstone.

Önnur slįandi uppgötvun sem Fritz gerši į „endurmati“ sķnu um jaršlögin ķ Yellowstone, var aš žaš voru ķ raun engin steingervingalög:

Ég fann ekkert lykil jaršlag eša lög ķ žeirri mynd sem tengjast frį einu žversniši til annars (meš mögulega undantekningu į hvķtu öskunni sem sést į köflum Cache Creek, Amthyst fjalls og Hornaday fjalls). Ķ raun koma flest jaršlög fyrir sem linsur eša teygja sig inn ķ ašrar steintegundir og geta veriš rakin hlišlęgt ašeins ķ 100 m eša minna. (Geology).

Žetta var annaš dęmi um žaš aš sönnunargögn hrekja hugmyndinni um mörg lög steingervinga. Steingervingalögin voru öllu heldur sameinašar linsur, žykkari ķ mišjunni og žynnast śt til jašranna meš öšrum steintegundum.

Žaš aš Fritz minnist į „hvķta ösku“ leišir okkur til annarrar vķsbendingar fyrir virkum gosbrunni. Hvķt kķsilrķk set eru algeng vķsbending um virkni ķ gosbrunnum, eins og mjallhvķtur kķsill į brśn vatnsgķgsins ķ Arizona. Kķsilrķk set ķ hvķtum, gręnum, fjólublįum, appelsķnugulum og raušum litum gusu upp į yfirboršiš ķ röš gosbrunnasprenginga, og žöktu yfir lķfręna afganga og lögšu žannig grunninn aš ferli varšveislu og steinruna. Žetta leiddi til žess aš marga steingervinga er hęgt aš finna ķ litušum kķsilsetum śr gosbrunnum sem žessum.

Fjórum įrum sķšar, įriš 1984, skrifaši annar rannsakandi, Richard F. Yuretich, grein um steingervša skóginn ķ Yellowstone, eftir aš hafa stundaš eigin rannsóknir. Ķ greininni sem birtist ķ Geology, mistślkaši Yuretich greinilega sumt aš uppgötvunum Fritz. Eftir samskipti į milli žeirra beggja, śtskżrši Fritz:

Ķ lokin, žį hefši Yuretich getaš vitnaš ķ heimildirnar betur, til aš sżna aš į grundvelli upprunalegu athugana minna ķ Yellowstone og frį nżlegri gögnum St. Helens fjallsins, tel ég aš um 85% uppréttu trjįbolanna ķ Yellowstone voru varšveittir į stašnum, en ekki ķ lagköku af skógum. Hins vegar sżnir umhverfiš viš St. Helens fjalliš ķ dag aš flutningur į 10%-15% uppréttu trjįbolanna er ešlilegur jaršfręšilegur atburšur sem mašur ętti aš bśast viš ķ mįttugu eldfjallaumhverfi eins og steingervši skógurinn er. (Yellowstone fossil forest: New evidence for burial in place, Richard F. Yuretich, Geology, október 1984, bls. 638).

Fritz skżrši aš flestir trjįbolanna voru varšveittir į stašnum „en ekki ķ lagköku af skógum“ eins og rannsakendur höfšu įšur sagt, og Yuretich var sammįla eftir eigin rannsókn į steingervša skóginum:

Žessir skógar eru ekki rašašir snyrtilega eins og ķ lagköku eins og fyrrum höfundar hafa gefiš ķ skyn. Öllu heldur eru ašeins einstaka hlutar varšveittir aš handahófi samkvęmt žvķ sem gerist žegar algeng set myndast. Mörg smįatriši ķ tengslum viš bergįsżnd ķ Lamar River mynduninni žarf enn aš rannsaka, en ég tel aš viš höfum aš minnsta kosti komist aš rótum skógarvandamįlsins og žurfum ekki lengur aš vera slegin śt af laginu vegna uppruna žessara steingervšu trjįa! (Yellowstone fossil forest: New evidence for burial in place, Richard F. Yuretich, Geology, október 1984, bls. 639).

Yuretich og Fritz höfšu aš lokum sżnt fram į aš steingervši skógurinn hafši veriš grafinn ķ vatnsflóši, nś skrįsett eftir żtarlegar rannsóknir. Žvķ mišur var žó vandamįliš um uppruna skógarins aldrei ķ raun leyst. Stutt af „rótum“ gamla jaršfręšivišmišsins, verša rannsakendur įfram „slegnir śt af laginu vegna uppruna žessara steingervšu trjįa“, vegna žess aš višmišiš žeirra er enn heit og brįšnuš milljarša įra gömul jörš.

Ķ samantekt sżna standandi steingervšu trén ķ Yellowstone nokkur „vandamįl“ varšandi falskenninguna um myndun steingervinga. Į margan hįtt eru vandamįlin svipuš žeim vandamįlum sem tengd eru falskenningunni um loftsteinagķginn ķ Arizona. Ķ bįšum tilfellum geršu fyrstu rannsakendur ekki nęgilega żtarlega rannsókn į žeim stašreyndum sem umlykja jaršfręšilega umhverfinu, hvorki ķ vatnsgķgnum né ķ standandi steingervša skóginum. Eftirfarandi er hluti af lista af ósamręmi ķ tengslum viš uppruna steingeršva skógarins, byggt į śtskżringu falskenningarinnar um steingervinga nśtķma vķsinda:

  1. Fallaska er ekki ķ samręmi viš athuganir į greftrun į steingervšum trjįm.
  2. Greftrun meš ešjuhlaupi hefši fellt stór tré.
  3. Ešjuhlaup hefši ekki komiš ķ veg fyrir rotnun.
  4. Ešjuhlaup er ekki įbyrgt fyrir bęši gróft og fķnt marglitaš set völubergs ķ ašskildum lögum.
  5. Ešjuhlaup, tķmi og vatn eitt og sér geta ekki steinrunniš tré.

Žetta er til vandręša fyrir falskenninguna um steingervinga nśtķma vķsinda, en ekki fyrir steingervingalķkan UM. Į mešan į allsherjar flóšinu stóš, streymdi upp set hlašiš vatn sem flęddi śr išrum jaršar, sums stašar į kraftmikinn hįtt, en į öšrum stöšum knśiš af jaršskjįlftum og flot jaršvegs. Žetta vatn, įsamt vatninu śr slagvešrinu, skolaši burt plöntuefni. Gosbrunnar spśšu śt kķsilset, stundum litaš vegna lķfręnna sambanda djśpt śr jöršinni, sem kaffęrši leifar dżra og plantna. Komiš var ķ veg fyrir rotnun ķ snöggu og heitu sśrefnislausu umhverfi. Žrżstingur jókst hratt žegar ofanįliggjandi vatnsboršiš hękkaši, žar til skilyrši važrżvarma var fyrir hendi. Steinruninn geršist hratt į mörgum stöšum um allan heim.

Ferillinn er nś óvirkur og gerist hvergi į yfirborši meginlandanna ķ dag. Hins vegar, djśpt į sjįvarbotni, į mjög litlum kvarša, dęla heit op – svartar og hvķtar strżtur – vatni, sem er hlišstętt viš allsherjar flóšiš.

Uppstreymi vatns śr išrum jaršar er eitt af lykilatrišunum sem žarf til aš skilja hvernig sum tré steingervšust standandi. Slķk tré stóšu į svęši žar sem flóšiš var ekki nógu öflugt til aš velta žeim. Žau voru öllu heldur umlukin rķsandi vatni žar til dżpt, žrżstingur og ofurmettaš kķsilrķkt vatn var nęgilegt til aš steingerva trén į stašnum.

Tilvitnun bls 154

Upphaf flóšsins og óvešur skolušu minni trjįm og fķnu lķfręnu efni burt ķ minni hęš žar sem kķsilrķk set śr gosbrunnum žöktu og varšveittu fķnu efnin žar til žau gįtu steinrunniš ķ važrżvarma.

Standandi steingervšu trén eru einstök. Flest steingervš tré ķ heiminum sżna ofsa, tré rifin upp śr rótum sķnum af öflugu vatnsflóši, liggjandi ķ kķsilrķkum įrframburši žar sem steinruni myndi eiga sér staš um leiš og nęgilegum žrżstingi yrši nįš.

Žęttirnir og hrįefnin fyrir steinrunaferli važrżvarma eru hluti af mjög sérhęfšri uppskrift. Hitastigiš, žrżstingurinn, hrįefnin og sušutķminn veršur aš vera hįrréttur, annars gefst engin afurš. Žegar allt er fullkomiš og žegar sérhver žįttur ķ važrżvarma kemur saman, myndast steingervingar. Hiš raunverulega ferli og tilraunirnar sem afhjśpušu žetta ferli mun vera rętt sķšar. Žaš tók 27 mismunandi tilraunir į fjögurra įra tķmabili fyrir okkur til aš lęra žęttina sem eiga ķ hlut žegar bśa į til steingervš tré.


Vķsbendingin um standandi steingervšu trén ķ Yellowstone (Hluti 1)

Falskenningin um steingervinga skrįsetti skort steingervingafręšinga į sönnunum sem styšja myndi steingervingaskrįna žeirra sem byggši į žróunarkenningunni. Žrįtt fyrir žetta halda sumir vķsindamenn įfram blekkingum sķnum meš žvķ aš halda fram aš steingervingar séu til ķ lögum samkvęmt žróunarkenningunni. Žeir žurfa enn aš fęra fram sannanir fyrir žessari kröfu, enda reiša žeir sig einungis į manngerš svišsżni į söfnum og myndskreytingar.

Į sķšustu öld višhélst ein gošsögn um ‚klassķskt‘ steingervingalag viš steingervša skógana ķ Yellowstone. Žar var sagt aš mörg steingervingalög vęri hęgt aš sjį viš Specimen hrygginn og Amethyst fjalliš. Žau vęru „besta žekkta dęmiš“ um heila skóga sem grófust nišur yfir jaršfręšilegan tķma, einn yfir öšrum. Skżrsla frį 1955 um skóginn sagši m.a. žetta:

Ķ Yellowstone žjóšgaršinum dó hinn svokallaši ‚steingervši skógur‘ standandi undir grķšarlega miklu öskulagi – 15 heilir skógar, einn yfir öšum, sem gefa okkur besta žekkta dęmiš og eru sżnileg į Specimen hryggnum og į Amethyst fjallinu mešfram Lamar įnni ķ noršausturhluta garšsins. (Petrified Forest Trails: Jay Ellis Ransom, Mineralogist Publishing Company, 1955, bls. 14).

Höfundurinn sżndi stórar steingervšar risafurur meš žvermįl trjįstofnsins ķ allt aš sex metrum, sem myndi vera rśmlega 30 metra hįtt. Samkvęmt yfirlżsingunni hans voru žau grafin „ösku og kviku ķ snöggu gosi į tertķertķmabilinu“:

Oft voru heilu skógarnir grafnir ķ ösku og kviku ķ snöggu gosi į tertķertķmabilinu. Allt frį sušurhluta Arizona til Okanagan svęšisins ķ Kanada voru ótal trjįbolir, flestir fallnir en žó nokkrir standandi žar sem žeir uxu, grafnir og steingervšust. (Petrified Forest Trails: Jay Ellis Ransom, Mineralogist Publishing Company, 1955, bls. 14).

Nśtķma vķsindamenn hafa aldrei séš skóg meš stórum risafurum „standandi žar sem žau uxu“, „grafin ķ ösku og kviku.“ Žaš eru ķ raun engir skógar ķ hvaša stęrš sem er til sem styšja žessa hugmynd. Gosaska og kvika myndu brenna trén eša sprengikraftur eldfjallsins myndi hafa splundraš žeim. Žaš eru engin žekkt dęmi til aš fallandi aska nįi eitthvaš nįlęgt 30 metra dżpi. Žaš sem kemur žvķ nęst er gos ķ St. Helens fjallinu 1980, sem er žaš stęrsta ķ sögu Noršur-Amerķku sem jaršfręšingar hafa nokkru sinni fylgst meš. Žaš gaus įętlaš (óžjappaš) 0,2 rśmkķlómetrum af ösku sem žakti u.ž.b. 57.000 ferkķlómetra svęši.

Öskufalliš olli ašeins nokkra sentimetra žykku öskulagi, kannski 30 cm žar sem žaš var mest.

Tilvitnun bls 150

Hvaš getur grafiš hį tré og jafnvel heilu skóga? Ešjuhlaup śr gosrįsum gosbrunna. Žaš voru tvö ešjuhlaup ķ St. Helens fjallinu og žau grófu skógi vaxin svęši. Vķsindafjarveran ķ öskufallinu hefur višhaldist ķ įratugi ķ vķsindaritum įn nokkurra sannana til aš styšjast viš. Žaš fór žó aš halla undan fęti į žessari falskenningu eftir gosiš ķ St. Helens fjallinu 1980.

Į heimsvķsu liggja steingervš tré ķ ljósum og fķnum leirlögum. Žau eru klįrlega ekki botnfall śr įm, og žó svo aš sumir hafa haldiš žvķ fram aš žetta sé gosaska, žį er žetta ķ raun set śr gosbrunnum sem gusu ķ flóšinu, eins og śtskżrt er ķ undirkafla 8.5.

Til baka til sögunnar um „15 heila skóga, einn yfir öšum“ ķ Yellowstone sem eiga aš hafa žakist af gosösku, žį hefur veriš talaš um lög steingervša „skóga“ vegna žeirra steingervšu trjįa sem fundist höfšu standandi į mismiklu dżpi į mörgum hryggjum (sjį mynd aš nešan). Žetta leiddi til žeirrar įlyktunar aš hęširnar innihéldu lög af steingervšum trjįm. Ķ mörg įr bentu vķsindamenn į žetta sem sönnun fyrir lķkaniš um marglaga set af steingervingum. Hins vegar grófu vķsindamenn aldrei nišur ķ hęširnar til aš rökstyšja žį kröfu.

11.3.10

Meš tķmanum óx hiš meinta skógivaxna svęši. Įriš 1976 var sagt aš žaš hafi veriš 21 „mismunandi skógur“, hver ofan į annan:

Yellowstone žjóšgaršurinn ķ Wyoming, Idaho og Montana fylkjum innihalda stórar vķšįttur af standandi steingervšum skógum. Žau grófust nišur fyrir einhverjum 50 milljónum įrum vegna röš eldgosa, en yfir 21 mismunandi skógur stendur ofan į hverjum öšrum. (Oddities of the Mineral World, William B. Sanborn, Van Nostrand Reinhold Co., 1976, bls. 102).

Sķšan 1872 gįfu vķsindamenn śt ofgnótt af vķsindagreinum um žessi fręgu steingervšu tré, en žaš var alltaf fjöldi vandamįla meš kenningunum ķ kringum žau. Hvernig getur myndun į standandi steingervšum skógi veriš śtskżršur? Žekktari steingervšu trén ķ Arizona og flest önnur steingervš tré eru steingervingar sem liggja į yfirboršinu, žakiš flóšseta eša gosösku. Vęntanlega eftir greftrun įtti grunnvatn aš umbreyta višinn ķ stein meš tķmanum, en žaš eru sex įstęšur fyrir žvķ aš žaš gerist ekki. Ķ fyrsta lagi, magn gosöskunnar sem žarf til aš kaffęra heilan skóg meš öskufalli hefur aldrei sést. Ķ öšru lagi hefši fallandi aska varšveitt mikiš af öllu trénu, žar į mešal smįar greinar, laufblöš og köngla. Žetta sést žó sjaldan:

Steingervš barrtré eru mjög algeng en hvers vegna žaš skortir varšveitta köngla viršist erfitt aš śtskżra ķ mörgum tilfellum. (Petrified Forest Trails: Jay Ellis Ransom, Mineralogist Publishing Company, 1955, bls. 8).

Nęst, grunnvatn, žar meš tališ flest jaršhitavatn, inniheldur ekki nęgilega mikiš af uppleystum kķsil til aš mynda kvars. Ķ fjórša lagi er myndast ekki nęgilega hįr žrżstingur ķ  greftrun ķ ösku til žess aš virkja kvarskristöllun. Ķ fimmta lagi er ekki til nęgilega mikill hiti til aš knżja steingervingaferliš til aš breyta viš ķ kvars. Ķ sjötta lagi var višurinn sem kaffęršur var ķ ösku lķklega ekki ķ sśrefnislausu umhverfi, žannig aš hann hefši rotnaš. Og aš lokum, langstęrsti hluti žeirra svęša žar sem steingervš tré finnast į yfirboršinu (t.d. ķ austurhluta Bandarķkjanna) eru meš fį ef nokkur eldfjöll, og žess vegna getur eldgos ekki veriš įbyrgt fyrir uppruna steingervša trjįa.

Kenningin um öskufalliš var vinsęl vegna žess aš hśn virtist śtskżra hvernig tré gįtu varšveist standandi upprétt yfir alla hlķšina. Fallandi aska myndi nefnilega halda trjįnum uppréttum en mikil ešjuhlaup myndu hins vegar velta trjįnum. Hugmyndin um greftrun ķ ösku leiddi rannsakendur til aš vangavelta aš hvert tķmabil skógręktar skildi tré eftir standandi ķ lögum sem nś eru grafin, og aš žau lög vęru aš finna djśpt undir hlķšinni, ef žeim dytti ķ hug aš grafa žau upp. Hugmyndin var sś aš į ‚jaršfręšilegum tķma‘ hafi endurtekin lota į vexti nżs skógar įtt sér staš, ž.e. alger (eša žvķ sem nęst) kaffęring ķ öskufalli, sķšan vešrun og vöxtur skógar į nż. Rannsakendur höfnušu śtskżringum meš flóši eša kaffęringu ķ aur, vegna žess aš kenningar sem fjöllušu um mikil flóš og ešjuhlaup voru ekki vinsęlar ķ jaršfręši.

Sķšan į 8. įratug sķšustu aldar lögšu nżjar rannsóknir til, aš endurmeta standandi steingervš tré. Einn leišandi fręšimašur, William J. Fritz, gaf śt grein ķ tķmaritinu Geology įriš 1980. Greinin hét Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“ (Endurmat į umhverfi sets viš „steingervšu skógana“ ķ Yellowstone). Fritz tók żtarlegar lżsingar į svęšinu meš ķ reikninginn, og kom žannig sterkum grunni į fót fyrir greinina sķna. Hann skrifaši aš ķ stašinn fyrir aš sjį set śr „eldfjalli“, žį séu flest setin „įrframburšur“ eša „vatnsset“:

Steinar śr Absaroka eldfjalla yfirhópi hafa venjulega veriš vķsaš ķ sem śr eldfjalli og ‚skógurinn‘ tślkašur sem hann vęri varšveittur śr ‚lotubundnum žursabergs- og öskugosum [sem] kaffęršu endurtekiš skóga į eósentķmanum‘ (Brown, 1961). Dorf (1964b) įętlaši fjölda og tķšni eldgosa į grundvelli fjöldans į röš ‚eldfjalla‘-laga sem innihalda steingervša trjįboli ķ Lamar River mynduninni. Sķšar vķsušu Smedes og Prostka (1972) ķ flest varšveittu steingervšu trén sem vatnsset og köllušu žetta efni ‚įsżnd įrframburšar‘, jafnvel žó aš engar żtarlegar lżsingar į steininum voru gefnar (Parsons, 1974). Ég fann einnig flest steingervšu trén ķ setbergi meš įsżnd vatnsframburšar. Meš žvķ aš fylgja tillögu Parsons (1974), vķsa ég ķ flesta steina sem grófu višinn sem völuberg og sandstein og hugtakiš ‚žursaberg‘ notist frekar fyrir minnihįttar gosefni sem kom śr Hornaday fjallinu. (Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“, William J. Fritz, GEOLOGY, Vol. 8,  jślķ 1980, bls. 310).

Žetta vęri stašfesting į hlišrun višmišunar ķ hugsunarhętti jaršfręšinnar, śr eldfjalla- ķ vatnsframburš žegar kemur aš uppruna setsins sem kaffęrši standandi steingervšu trén. Völubergiš sem minnst er į ķ greininni er set ķ mismunandi stęrš: stórir steinar eins og steinvölur og malarhnullungar, en einnig fķngert set. Stęrri steinarnir bera vott um žį orku og krafti ķ vatninu og aurnum sem flęddi į trén. Fritz hafši greint frį žvķ aš „hraunflęši og flikruberg“ (śr ösku) samanstandi minna en 10% af mynduninni:

Hraunflęši og flikruberg mynda minna en 10% af Lamar River mynduninni. (Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“, William J. Fritz, GEOLOGY, Vol. 8,  jślķ 1980, bls. 310).

Gangvirkiš į myndun steingervinga ķ allsherjar flóšinu (važrżvarminn) er aš hluta til gosvirkni sem lķtill žįttur, žó svo aš hśn hafi veriš vķštęk. Jaršskjįlfta-nśningshiti olli gosum ķ gosbrunnum og śtkasti į móbergssetum, įsamt mörgum öšrum fķnkorna setlögum.

Greinin eftir Fritz innihélt żtarlegar athuganir sem mörgum öšrum rannsakendum yfirsįst; athuganir į „skęrblį-gręna“ og „grįu“ setunum og į „frjókornum, laufblöšum og nįlum ķ miklum męli og nokkuš af könglum“ sem fundust ašeins į „įkvešnum leišarlögum“. Žessi algerlega ašskilin lög (trjįbolir ķ völubergi og lķtill tréefni ķ litušu seti) afhjśpa mikilvęga stašreynd: trén dóu ekki vegna eins staks ešjuhlaups śr eldfjalli eša einu öskufalli. Fritz leggur til aš „vatnsskolun“ śr „meirihįttar slagvešri“ hafi valdiš plöntunum til aš bókstaflega staflast upp:

Į Amethyst fjallinu og Specimen hryggnum er móbergsleiti standsteinnin skęrblį-gręnn, en į öšrum stöšum er hann grįr. Žó svo aš móbergsleiti sandsteinslögin innihalda fęrri hluta af steingervšum trjįm heldur en ķ völuberginu, žį innihalda žau frjókorn, laufblöš og nįlar ķ miklum męli og nokkuš af könglum. Žessar vel varšveittu lķfręnar leifar eru algengar į įkvešnum leišarlögum, į stöšum žar sem rętur lóšrétta trjįbola eru. Žaš hefur veriš lagt til aš kalla žęr paleosol (fornjaršveg). Hins vegar hafa ekki fundist A, B eša C leišarlög, og eru svęšin mjög žunn, eru vel klofin, hafa enga rotnaša lķfręna afganga og leggjast sum stašar yfir stór grjót. Leifar lóšréttra trjįa ķ įsżnd völubergs hafa venjulega ekkert lķfręnt svęši eša sjįanlega vešrun tengda rótunum. Lķfręnu svęšin koma lķklega ekki fram sem jaršvegur, heldur frekar sem haug af plöntuśrgangi sem varš fyrir vatnsskolun, mögulega ķ meirihįttar slagvešri ķ tengslum viš eldvirkni. (Reinterpretation of the depositional environment of the Yellowstone „fossil forests“, William J. Fritz, GEOLOGY, Vol. 8,  jślķ 1980, bls. 311).

„Skęrblį-gręna“ móbergsleita lagiš sem Fritz minntist į, er raunverulega set śr gosbrunnum ķ allsherjar flóšinu og er ekki fornjaršvegur (paleosol), rökstutt aš hluta til meš žeirri stašreynd aš ekkert „skęrblį-gręnt“ móberg sést myndast śr eldfjöllum ķ dag. Auk žess sżnir lķfręna bergmylsnan enga rotnun, sem krefst sśrefnislaust umhverfi. Tillaga hans um hvernig stęši į žessum framburši – vatnsskolun,  sem er ķ raun vatnsflóš – svarar ašeins hluta af leyndardómnum. Ef efniš var boriš fram vegna yfirboršsflóša, hvaš varšveitti efniš frį rotnun og hver er uppruni skęrblį-gręna setsins? Žetta er mikilvęg grundvallar spurning:

Tilvitnun bls 151

Žetta finnst hvergi, vegna žess aš steinrunaferli allsherjar flóšsins er mjög skilmerkilegt, og geršist ašeins einu sinni, į heimsvķsu.


Steinrunaferliš

11.3.4

Hin einfaldaša sex-žrepa steinrunaferliš er sżnt ķ mynd hér aš ofan. Eins og įšur hefur veriš sżnt, eru steingervingar oftast ekki aš myndast ķ dag. Žrepiš fyrir flóšiš er einfaldlega óhreyfša umhverfiš meš alla sķna vistfręšilegu žętti: plöntur og dżr sem lifa og deyja, mörg sem hafa śtrżmst ķ dag vegna nįttśrulegra breytinga į hnattręnu umhverfinu. Į žessum tķma voru vešurbreytingar ekki endilega öfgakenndar – lķtilvęg hękkun ķ hitastigi leyfši śtbreišslu į plöntum, sem mörg hver innihéldu beiskjuefni, eiturgerš ķ plöntum fyrir mörg dżr. Žetta gęti hafa haft djśpstęš įhrif į risaešlur sem įtu plöntur, en mörg gętu hafa byrjaš aš deyja śt fyrir allsherjar flóšiš. Sum žeirra beina sem hafa varšveist af löngu daušum dżrum į tķma flóšsins, gętu komiš til greina aš hafi steinrunniš, įsamt leifar af dżrum og plöntum sem dóu ķ flóšinu sjįlfu.

Annaš žrep steinrunaferilsins er ķ raun upphaf flóšsins: gosbrunnar gusu um allan heim meš lįtlausum ofsa mešfram śthafs- og meginlandsflekamörkum. UM halastjarnan sem fjallaš var um ķ lķkaninu um allsherjar flóšiš, var lķklega įhrifavaldur į bak viš hnattręnu vatnsgosanna og kvikunarinnar ķ kjölfari žeirra (ris og sig jaršskorpunnar). Rķsandi flóšvötn grófu hķbżlasvęši dżra sem reyndu aš flżja rķsandi vatniš, en žetta er ein įstęša žess aš žśsundir dżra eru fundin grafin ķ algengum flóšsetum ķ dag. Hlutfallslega sjaldgęfir steingervingar fugla eru afleišing žess aš fuglar geta flogiš og sest į fljótandi hluti og foršušust žeir žannig greftrun samstundis.

Žrep žrjś er ferli greftrunar, žar sem vatn og set śr gosbrunnunum hófu aš žekja vķšįttumikil svęši į jaršskorpunni. Žetta byrjaši hęgt, en breytingar į yfirborši jaršar jukust hratt žegar nśningur į milli flekanna hitaši vatniš snögglega sem var ofan į žvķ sem olli grķšarlegum sprengigosum. Rólegra var į öšrum stöšum, allt eftir umfangi hruns og hreyfingu flekanna. Hęgt vaxandi vatniš flęddi sum svęši sem kom śr fjarlęgum sprungum og śr kvikun. Mikiš af vatninu undir jaršskorpunni var sśrefnissnautt, sem er umhverfi varšveislu lķfręns efnis sem myndi steingervast sķšar. Hin raunverulega umbreyting į varšveittu lķfręnu efni ķ steingervinga geršist ķ žrepi fjögur. Eftir tķmabil nišurdżfingu, lįgu meginlöndin grafin undir fleiri hundruši og jafnvel žśsundir metra djśpu heitu vatni. Hinn gķfurlegi vatnsžrżstingur og nśningshitinn śr hreyfingu jaršskorpunnar myndaši važrżvarma. Steinefna- og kķsilrķka heita vatniš ķ važrżvarmanum breytti allar geršir lķfręns efnis ķ steingervinga. Svo lengi sem važrżvarma uppskriftin var įkjósanleg, meš vatni, žrżstingi, hitastig, įkvešna steingera og gasžrżsting, héldu lķfręn efni ķ umhverfinu įfram aš kristallast ķ ferli sem lżst er ķ undirkafla 7.4. Žęttir steinrunaferlisins eru svo nįkvęmir, aš žaš getur ekki hafa gerst ķ langan tķma. Nįkvęmnin ķ umhverfinu śtskżrir hvers vegna steingervingar finnast ašeins nįlęgt yfirborši jaršarinnar.

Alls stašar žar sem mįlmgrżti og ašrar kvars yfirboršssteindir finnast ķ dag, verša rannsakendur aš višurkenna aš svęšin žar sem žau finnast ķ, voru einu sinni žakin djśpum og heitum höfum. Hįtt hitastig sjįvar og žrżstingur, lykileiginleikar steinrunaferlisins, voru til stašar į jaršskorpunni mešan į flóšinu stóš yfir, vegna žess aš žessir eiginleikar eru naušsynlegir til aš mynda steingervinga og steindir byggša į kvarsi, eins og chert.

Įriš 2003 leiddu rannsakendur frį Arizona State og Stanford hįskólunum ķtarlega rannsókn į chert frį Sušur-Afrķku, steini meš mótsagnakenndum uppruna. Chert er einfaldlega dulkornótt śtgįfa af kvarsi. Žetta er mjög algeng steind sem er til ķ miklum męli og finnst vķša um heim. Jaršefnafręšilegar rannsóknir leiddu ķ ljós uppruna sem rannsakendur nśtķma vķsinda hafa hafnaš lengi: chert og kvars steinar eiga uppruna sinn ķ heitum höfum. Höf meš hįtt hitastig drepa mest allt lķf ķ sjónum, žannig aš žessum žętti var hafnaš fyrir löngu sķšan, en stašreyndir um myndun chert steindarinnar eru bara of einfaldar til aš hunsa.

Rannsakendur mįtu réttilega aš styrkur kķsils ķ sjónum ķ dag er of lįr til aš geta veriš įbyrgur fyrir kķsil ķ steingervingum. Žeir gera sér einnig grein fyrir žvķ aš gömul höf žar sem chert myndašist var miklu heitari en sjórinn er ķ dag (žeir įętla 55-85°C). Hins vegar viršast rannsakendur ekki vita aš chert getur ekki myndast nema hįtt hitastigi og žrżstingur sé fyrir hendi į mešan myndunin stendur yfir:

Fyrir hiš gķfurlega magn śtfellingar į kķsil og efnaafleysingu žess ķ Onverwacht chert steinum, žarf gķfurlegan hreyfanleika ķ kķsilnum ķ sjónum og nżmyndunarvökva mišaš viš žį til forna. Ķ dag innihalda höf mjög lķtiš af uppleystum kķsil (<1 part śr milljón) vegna žess aš kķsilžörungar botnfella fljótt nįnast allan fįanlegan uppleystan kķsil. Ef umfangsmikiš lķfręnt botnfall vęri ekki til stašar, gęti uppleystur kķsill ķ sjónum aukist upp ķ mettunarmörk fyrir ópal. Ef sjórinn į upphafsöld nęši 55-85°C hita eins og viš gerum rįš fyrir hér, gęti uppleystur kķsill sem kemur ķ sjóinn ķ gegnum nešansjįvar śtblįstur og nišurbrot, aukist ķ >300 parta śr milljón (gildi sem byggist į kķsilleysnisgögnum ķ Krauskopf (1959)). Žetta er meira en žrjįr stęršargrįšur hęrri heldur en ķ sjónum ķ dag. Ķ tślkun okkar, žį var sjórinn į upphafsöld svo kķsilrķkur, aš setmyndun ópals og kķsilruni gįtu hafist meš krafti sem sķšar hefur ekki tķškast. Hiš gķfurlega magn kķsilsetmyndunar og nżmyndun kķsilruna į upphafsöld sem fundist hefur ķ gręnsteinabeltinu eru žvķ śtskżršar aušveldlega meš hįu hitastigi og žar af leišandi hįrri upplausn kķsils sem var lagt fram hér. (High Archean climatic temperature inferred from oxygen isotope geochemistry of cherts in the 3.5 Swaziland Supergroup, L. Paul Kauth, Donald R. Lowe, Geological Society of America, Vol. 115, No. 5, maķ 2003, bls. 578).

11.3.5 meš texta

Žó svo aš rannsakendur virtust vera į réttri leiš žegar žeir komu auga į aš aukiš hitastigi ķ sjónum leyfši hęrri mettun į uppleystum kķsil sem žeir geršu rįš fyrir aš myndi fella śt chert, žį fór eitt smįatriši fram hjį žeim: hiš įętlaša hitastig upp į 85°C er heitt, en žaš er minna er helmingurinn af žvķ hitastigi sem žarf til aš botnfall kvars-chert geti įtt sér staš.

Hinn markžįtturinn ķ steinrunaferlinu sem fór fram hjį rannsakendum er sś stašreynd aš hįr žrżstingur er naušsynlegur fyrir vöxt dulkornótts kvars (chert). Chert steinarnir ķ Sušur-Afrķku uxu ekki ķ grunnum og köldum (eša heitum) sjó, heldur ķ nokkurra kķlómetra djśpum og heitum sjó.

11.3.6 meš texta

Fimmta žrepiš, vešrun, er sś vķsbending aš steinrunaferliš įtti sér staš fyrir minna en 4400 įrum sķšan. Meš žvķ aš lķta į vešrun meš višmiši allsherjar flóšsins, žį kemur fram vķsbending į nįnast öllu landslagi žar sem nįttśrulegir steingervingar finnast ķ dag. Myndin hér aš ofan sżnir śtkomu vešrunar frį tveimur stöšum, annar žeirra er ķ sunnanveršu Utah en hinn ķ noršanveršu Arizona. Ķ bįšum tilfellum sżna leirset og steingervt tré lķtilshįttar vešrun. Žetta er žaš sem viš eigum von į, vegna žess aš flóšiš įtti sér staš ašeins fyrir nokkrum žśsund įrum sķšan. Hefši žaš veriš milljónir įr sķšan, eins og nśtķma jaršfręši gerir rįš fyrir, žį hefši gręnu setinu löngu veriš skolaš burt, og flust nišur hlķšarnar inn ķ dalsbotninn. Enn fremur sżna bęši tilfellin aš brotnu hlutarnir af steingervšu trénu eru į takmörkušu litlu svęši, sem bendir til lķtillar hreyfingar į steingervingunum sķšan myndun žeirra.

Žurra eyšimerkurumhverfiš žar sem žessir steingervingar liggja, veršur ekki fyrir mikilli rigningu, en milljónir įr myndu gersamlega hafa skolaš śt leirhęširnar ķ dag sem breytast greinilega eftir hverja rigningahrķš. Hneppi og įstand steingervšu trjįanna eru einfaldlega of ‚fersk‘ til aš réttlęta vešrun yfir milljónir įra.

Žar sem meirihlutinn af öllum steingervingum myndušust į eša nįlęgt yfirboršinu, kemur žaš ekki į óvart aš žaš žarf mjög litla vešrun til aš steingervingarnir lķti dagsins ljós sem sjįst į vķšavangi ķ dag. Sjötta žrepiš ķ steinrunaferlinu er žegar steingervingarnir koma ķ ljós eftir aš hafa myndast ķ allsherjar flóšinu. Steingervingar eru einfaldlega steinar, nokkuš oft kristallašir steinar byggšir į kvars, en kvars kristallar geta ašeins myndast ķ umhverfi važrżvarma. Vegna žess aš ašstęšur žęr sem steingervingar myndast ķ eru svo krefjandi, sżna tilvera žeirra, stašsetning žeirra og įhrif vešrunar į žį, allir raunveruleika allsherjar flóšsins.


Myndun steingervinga į nįttśrulegan hįtt

Til er einföld įstęša fyrir žvķ hvers vegna viš sjįum ekki nįttśrulega steingervinga myndast ķ dag. Umhverfisskilyršin sem steingervingar į landi myndušust ķ – eru hvergi til į meginlöndunum ķ dag.

Tilvitnun bls 141

Hins vegar, ef viš lķtum nįnar, žį eru til stašir žar sem plöntur og dżr varšveitast – ķ mjśku kolefnisįstandi sķnu. Žau hafa ekki oršiš aš steinum, en dauši lķfveranna leiddi ekki til rotnunar dżrsins eša plöntunnar, vegna žess aš örverurnar sem valda rotnun hafa ekki getaš lifaš ķ žvķ umhverfi žar sem lķfveran dó, eša var grafin. Žetta er įgętis stašur til aš byrja aš skilja uppruna steingervinga. Sķšar munum viš rannsaka vķsbendinguna um pólsteingervinga, žar sem umhverfi ķ lįgu hitastigi olli varšveislu lķfvera. Ķ frosnu hitastigi er ekki mikiš vatn til stašar žar sem örverur geta lifaš.

11.3.3

Önnur leiš sem lķfverur geta varšveist ķ sķnu mjśka įstandi er aš žęr verša umvafšar umhverfi žar sem lķtiš sem ekkert sśrefni er til. Eitt gott dęmi um žetta eru svokallašar blįar holur (sjį mynd), sem almennt eru op gosbrunna, nś fyllt meš vatni. Blįar holur eru skildar sem kalksteinshellar sem sökkva venjulega nišur ķ sjóinn žar sem óvenjulegt sśrefnislaust umhverfi žrķfst. Plönturnar og dżrin sem finnast žar eru ótrślega vel varšveitt, eins og sagt er frį vķsindamanni sem rannsakaši blįar holur į Bahamaeyjum:

‚Ķ sumum blįum holum‘, segir Albury, ‚höfum viš fundiš heilar beinagrindur og mjśka vefi varšveitta į skjaldbökuskeljum, žśsundir įra gamlar. Laufblöš hafa enn byggingu sķna og litarefni, og skordżravęngir eru enn lithverfir, blįir og gręnir.‘ Eins og steingervingafręšingur leišangursins Steadman śtskżrir, er sśrefnislausa umhverfiš blįrra hola fullkomiš til aš varšveita lķfręnt efni. Vęri žaš ekki vegna blįrra holanna, segir Steadman, myndu mikiš af steingervingaskrį dżranna frį Bahamaeyjunum sem eru žśsundir įra gömul, ekki vera til. (Deep Dark Secrets, Andrew Todhunter, National Geographic, įgśst 2010, bls. 52).

Vķsindamenn hafa komiš auga į umhverfi žar sem fķnar lķfręnar byggingar geta varšveist viš yfirboršshitastig – ķ sśrefnislausu vatni. Aš sjįlfsögšu eru steingervingarnir sem eru į vķš og dreif ķ landslaginu ekki į botni blįrrar holu, en sśrefnissnauša vatniš sżnir gerš umhverfis sem er naušsynlegt til aš varšveisla geti įtt sér staš.

Fyrsta lykilhrįefniš ķ uppskrift af nįttśrulegum steinruna er vatn. Af žeim žśsundum steingervingum sem hafa veriš fundnir og safnašir ķ įratugi, var aldrei neitt tilfelli žar sem steingervingur myndašist ekki ķ umhverfi vatns. Til aš sżna mikilvęgi vatns ķ steinrunaferlinu, bendi ég aftur į steingervšu sporin. Sporin eru śtskżrš af nśtķma steingervingafręšingum aš žau hafi myndast ķ lešju og sķšan žakin einhvern veginn ķ seti flóšs, įšur en žau gįtu skemmst.

Sum steingervš dżraspor, eins og žau ķ Coconino setberginu ķ noršanveršu Arizona, sżna för undir yfirboršinu (ekki undir berum himni):

Mikiš af steingervšum sporum hryggdżra ķ Coconino setberginu ķ noršanveršu Arizona sżna nokkur atriši sem benda til žess aš žessi spor myndušust ekki undir berum himni. Sum sporin byrja eša enda snögglega į ótruflušu lagseti og ķ öšrum sporum er stefna einstaka spora önnur en stefna leišarinnar. Žessi atriši benda til uppdrifs dżrsins ķ vatni. Dżrin voru aš hluta til aš synda ķ vatninu og aš hluta til aš ganga į undirlaginu, og žau voru stundum aš žoka sig upp halla į yfirborši sands undir vatni, į mešan žau voru aš reka til hlišar af hlišarstraumum. Athuganir į hreyfingum į ešlum ķ settanki fylltan vatni, styšja žetta lķkan. (Fossil vertebrate footprints in the Coconino Sandstone (Permian) of northern Arizona: Evidence for underwater origin, Leonard R. Brand, Thu Tang, Geology, Vol. 19, desember 1991, bls. 1201).

Slķkar athuganir gefa til kynna aš varšveislan geršist ķ vatni. Hins vegnar, alveg eins og sżnt var meš bananaflögurnar – varšveisla er ekki steinruni.

Tilvitnun bls 142

Žetta er eitt af stęrstu ósvörušum grundvallar spurningum nśtķma vķsinda. Eru laufblöš, skordżravęngir eša annaš fķngert lķfręnt efni aš breytast ķ kvarsstein ķ blįum holum eša ķ vatni ķ dag? Nei!

Hvers vegna ekki – vegna žess aš umhverfisskilyršin eru ekki važrżvarmi og žau samanstanda ekki af žeim naušsynlegum efnum til aš geta hlśaš aš vexti kvars. Til žess aš geta bśiš til steingervinga, žį žurfum viš fyrst aš bśa til steina.


Uppruni steingervinga

Nęstu fęrslur fjalla um hvernig nįttśrulegir steingervingar myndast. Steinrunaferliš mun vera kynnt hér ķ smįatrišum og margir žęttir ferlisins į įkvešnum steingervingum munu vera ręddir. Einkum veršur uppruni steingervša trjįa skošašur vandlega, žar sem žau eru svo algeng ķ steingervingaskrį jaršarinnar. Sś saga gegnir mikilvęgu hlutverki ķ skilningi okkar į žvķ hvernig steingervingar myndast.

Nokkur dęmi munu hjįlpa viš aš koma uppruna steingervinga į fót: Standandi steingervšu trén ķ Yellowstone, ormétinn višursteingervš tré meš mįlmgrżti og ómótmęlanlega sönnunin į steingervingum. Žessi undirkafli lżkur meš hinum žremur grundvallar steinrunaferlum sem hjįlpar aš setja į fót ramman aš steingervingalķkaninu ķ stęrri skilningi, sem tekur tillit til ferla kķsilruna, kölkunar og kolunar.

Gervisteingervingar

Kaflinn um falskenninguna um steingervinga śtskżrši hvers vegna nśverandi kenningar um steinruna ķ nśtķma vķsindum séu rangar. Til žess aš skilja hvaš steingervingar raunverulega eru, žį hjįlpar žaš aš vita hvaš žeir eru ekki.

11.3.1

Fremst į myndinni hér aš ofan sést hvernig žurrkašur banani er varšveittur vegna žess aš allur raki var fjarlęgšur śr honum. Bananinn ķ bakgrunninum er ekki varšveittur en munurinn liggur ķ žvķ aš bśiš er aš fjarlęgja vatn śr sneišunum įšur en hrörnun gat įtt sér staš. Žegar bananar falla af tré ķ nįttśrunni, žį varšveitast žeir ekki. Ašeins sérstakt varšveisluferli mun gera bananasneišarnar geymslužolnar. Ferliš gęti innihaldiš aš dżfa sneišarnar ķ sķtrónusafa og sykurvatn įšur en žęr eru settar ķ žurrkara. Žetta hjįlpar aš višhalda litnum og innsiglar efniš žannig aš žaš hrörnar ekki ķ nokkur įr. Ef hins vegar vatni sé bętt ķ bananaflögurnar, žį byrja žęr aš hrörna samstundis og missa śtlit sitt sem bananasneišar. Bananaflögur eru klįrlega ekki steingervingar. UM skilgreiningin į steingervingi er aš hluturinn veršur aš veriš varšveittur nįttśrulega ķ allsherjar flóšinu (venjulega myndast steindir) įšur en hęgt sé aš lķta į hann sem ‚steingerving‘. Til aš skżra žetta enn frekar, žį getur lķfvera steinrunniš ķ važrżvarma į hafsbotni ķ dag (eša eins og viš munum sjį brįtt, ķ rannsóknarstofu), en til žess aš verša aš raunverulegum ‚steingervingi‘ eins og žaš er notaš ķ UM, veršur žaš aš vera fornt. Žess vegna eru nįttśrulegir steingervingar žau eintök sem eru tengd tķmabili allsherjar flóšsins.

11.3.2

Myndin hér aš ofan sżnir tvęr myndir af gervisteingervingum sem myndušust ķ nśtķma steinsteypu. Laufblašiš og fuglasporin myndušust į gangstétt og sżnir hvernig gervisteingervingar myndast. Gervisteingervingur er far eftir lķfveru sem umbreyttist ķ stein į ónįttśrulegan hįtt. Aš sjįlfsögšu er steinsteypan sem žessir gervisteingervingar myndušust ķ, ekki aš finna ķ nįttśrunni. Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš viš finnum ekki slķk fuglaspor eša far eftir laufblaš varšveitast į nįttśrulegan hįtt ķ dag.

Til aš skilja réttan uppruna į nįttśrlegum steingervingum, žį veršum viš aš snśa okkur aš dęmum ķ nįttśrunni žar sem varšveisla hefur įtt sér staš, og fylgja žvķ sķšan eftir hvernig hin varšveitta lķfvera umbreyttist ķ steind.


Steingervš mót og fótspor

Aušveldlega er hęgt aš mynda far ķ mjśkum farvegi meš sporum dżra, manna, fugla og jafnvel skordżra žegar žau feršast yfir farveginn. Spor hjartardżra ķ dag ķ leir og sandi eru sżnd ķ mynd hér aš nešan. ‚Fersku‘ sporin munu žó ekki varšveitast lengi, žaš er ašeins spurning um nokkra daga aš sporin hafa afmįšst algerlega. Hvernig er žaš mögulegt fyrir dżraspor aš varšveitast ķ steini? Žaš er ólķklegt ferli žar sem viš sjįum žetta hvergi gerast ķ nįttśrunni.

11.2.11

En til eru žśsundir spora um allan heim. Ķ nęstu mynd sjįst varšveitt spor nokkurra risaešla, skrišdżra og jafnvel sandgįrur śr bylgjuhreyfingum. Hvernig er hęgt aš śtskżra žetta undir žeim röngu forsendum sķstöšuhyggju śr jaršfręšinni ef viš sjįum ekki spor varšveitast ķ dag? Steingervš mót eru ein af einföldustu vķsbendingum sem sanna aš nśtķma kenning steingervingafręšinnar sé röng.

11.2.12 (įn mynd)

Börn skilja strax aš spor hjartardżra į fyrri myndinni munu aldrei verša aš steini, en samt trśir steingervingafręšin žvķ stašfastlega aš žaš eru einhversstašar ferli ķ gangi sem gęti huliš žessi spor og umbreytt žau ķ stein, žrįtt fyrir aš hafa aldrei tekiš eftir slķkum ferlum. Reyndar getur hśn ekki śtskżrt hvernig žaš į aš gerast.

Glundroši falskenningarinnar um steingervinga eykst vegna žess aš žaš eru engin spor hjartardżra til, og hvergi ķ heiminum eru slķk spor aš steingervast. Žaš eru ekki til för eftir birni, ślfa, ljón, hesta eša žśsundir annarra dżra ķ steinum.

Hvers vegna ekki

Spor nśtķma dżra ęttu aš vera varšveitt į sama hįtt og risaešluspor voru varšveitt. Vegna žess aš žessi dżr eru nżlegri, ęttu fjölbreytni og dreifing steingervša spora aš vera miklu meiri. Tölfręšilega séš, byggt į milljónum įra ķ kenningu steingervingafręšinnar, myndu eldri steingervingarnir vera eyšilögš aš lokum, og endurnżjuš af ‚yngri“ steingervšum sporum ķ miklu meira męli, en samt er nęstum žvķ ekkert til af žeim!

Vķsbendingar steingervša spora ķ dag hrekja nśverandi kenningu um steingervinga og sannar stašfastlega aš hugmynd aš myndun steingervinga innan sķstöšuhyggjunnar sé röng. Steingervšu sporin ķ sķšustu mynd sżna nokkur dęmi um steingervšar sandgįrur (nešst į myndinni). Gįrurnar lķta alveg śt og žęr sem sjįst viš sjįvarströnd eša bakka stöšuvatna ķ dag. Til eru svona steinar śt um allan heim!

Hvar getum viš fundiš sandgįrur

Hugmyndin aš gįrur gętu grafist nišur į svipstundu ķ flóšvatni ķ dag, og ekki skemmst, og umbreyst ķ stein į löngum tķma, er fjarstęšukennd. Žó er žaš nįkvęmlega žetta sem vķsindamenn eru aš segja ķ dag. Enginn vafi leikur į žvķ aš steingervš spor og sandgįrur ķ sandsteini eru alger leyndardómur ķ nśtķma vķsindum og žaš krefst nżrrar śtskżringar į uppruna žeirra.

Ķ nokkur hundruš įr hefur mašurinn fundiš fótspor dżra ķ steinum, en žaš eru ekki einu fótsporin sem fundist hafa ķ jaršfręšiskrįnni – mannsspor og jafnvel sandalaspor hafa veriš fundin. Įgreiningur er ķ kringum slķka fundi vegna įlyktanir sem menn draga af žeim. Munum aš steingervš fótspor eiga aš taka ‚milljónir‘ įra til aš myndast og nśtķma mašurinn į ekki aš hafa veriš til fyrir milljónum įrum sķšan. Žvķ mišur hafa margar uppgötvanir ekki veriš skrįšar nęgilega vel og sumar voru afhjśpašar sem fölsun. Samt var boriš kennsl į nokkrum vel skrįšum fundum af mannssporum į sķšastlišnum įratug eša svo, og skrifaš var um žaš ķ vķsindaritum.

Ķ undirkafla 10.6, Vķsindalegi aldursleikurinn, var aldur 269 fótspora nįlęgt Mexķkóborg metinn. Mismunandi ašferšir aldursgreininga sżndu gersamlega ólķkan aldur milljóna įra og žśsundir įra gamla. Aušvitaš geta žeir ekki veriš bęši, en burt séš frį hinu greinilegu frįviki, žį var yngri aldurinn mikilvęgur vegna žess aš hingaš til geršu rannsakendur rįš fyrir žvķ aš steingervš spor gętu ašeins myndast į milljónum įrum. Nśna halda žeir žvķ skyndilega fram aš steingervš spor vęru ašeins žśsundir įra gömul.

11.2.13

Įriš 2003 voru uppgötvuš eitt stęrsta safn steinrunnašra mannsspora ķ Įstralķu (sjį mynd aš ofan). Samkvęmt rannsakendum gengu einstaklingar yfir mjśkan leirinn og skiliš eftir fótspor sķn į milli 19.000 og 23.000 įrum sķšan:

‚Žeir fundu pönnusvęšu śr leir uppi ķ sandöldunum nįlęgt eitt af vötnunum og fundu fyrstu af sķšar 450 uppgötvušum fótsporum į rśmlega 700 fermetra svęši eša svo.‘ Hann sagši aš teymiš hafi fundiš 22 slóšir, sumar allt aš 20 metra langar, žar sem einn mašur gekk ķ eina įtt. Sporin eru į milli 19.000 og 23.000 įra gömul, aldursgreint meš hęš sķšasta jökulskeišs. (Earliest human footprints in Australia).

Eitt fyrstu vandamįlana sem vķsindamenn hittu į, mešan žeir reyndu aš komast aš aldri fyrir fótsporin, er aš žeir gįtu hvorki notaš venjulegu geislakolsašferšina né ašferš brįšnašs bergs. Förin eru ekki kolefni og steingervšu fótsporin voru ķ setbergi, ekki ķ storkubergi. Žess vegna gįtu menn ekki notaš tvęr af algengustu ašferšum aldursįkvöršunar, en ašrar ašferšir nśtķma vķsinda eru ekki eins nįkvęmar. Žess vegna gaf hin valda ašferš, aldursgreining meš ljósi, óįreišanlega aldra.

Vegna žess aš fótsporin voru stašsett ķ setlögum sem tališ er aš sé tengt sķšasta jökulskeiši, įkvįšu rannsakendur aš steingervšu mannssporin hljóta ekki aš vera milljónir, heldur ašeins žśsundir įra gömul. Žaš er mikilvęgt aš skilja hvernig rannsakendur bjuggu til kenningar um hvernig leirset varš steinrunniš. Ķ fyrstu trśšu rannsakendur greinilega aš steingervš fótspor voru hörnuš „eins og steinsteypa“ vegna „kalsķumkarbónats“:

Hann sagši aš fótsporin, sum allt aš 15 mm djśp, hafi veriš sett nišur ķ lešjuborinn leir sem innihélt kalsķumkarbónat sem haršnaši eins og steinsteypa žegar hśn žornar. Žurru sporin voru sķšan žakin meš meira leirlagi og loks af nokkrum metra af sandi śr sandöldunum. Sandurinn fauk sķšan burt, sem afhjśpar žessi spor, sagši Cupper. (Earliest human footprints in Australia).

Eitt vandamįl meš žessa śtskżringu er aš leir og kalsķumkarbónat, eša kalk, žornar ekki ķ nįttśrunni til aš verša aš sementi. Žaš žarf aš hita sementsblönduna ķ hitastig sem er hęrri en 1400°C til aš mynda sement sem notaš er ķ byggingaframkvęmdum. Hvergi į yfirborši meginlandanna getur hitastig sem žetta nįšst į nįttśrulegan hįtt į stórum svęšum.

Rannsakendur fótspora, Steve Webb, Mathew L. Cupper og Richard Robins gįfu sķšar śt skżrslu įriš 2006, žar sem žeir greindu frį žvķ aš gifs vęri valdur sementsbindingarinnar:

Harša lagiš ķ setinu er um žaš bil 150 mm žykkt og er samansett af aš minnsta kosti tķu ofanįliggjandi žunnum sneišum śr gifsrķku lešjubornum leir. Žessi set hafa haršnaš meš fķnkorna fylliefni śr gifsi. (Pleistocene human footprints from the Willandra Lakes, southeastern Australia).

Haršnašur gifs-leir kallar fram leyndardóm sem er enn óskiljanlegri en kenningin um sementsbindingar kalsķumkarbónats. Aš minnsta kosti var nóg af śtfallandi karbónati ķ nįttśrunni til stašar ķ karbónat-sements kenningunni. En haršnaš gifsset er ekki svo algengt og žaš er mjög sjaldgęft aš finna ofurmettaš vatnskerfi žar sem gifs fellur nęgilega fljótt śt til aš śtskżra varšveislu žessara fótspora. Af žessari įstęšu kom žaš ekki į óvart aš rannsakendur gįfu enga śtskżringu į žvķ hvernig gifs-leir varš steinrunniš. Ķ nęsta undirkafla komum viš aftur aš žessum leyndardómi ķ nśtķma vķsindum, sem einungis er hęgt aš skilja meš žekkingu į važrżvarma allsherjar flóšsins.

Rannsakendur einblķndu į mannfręšilegu hlišina į fótsporunum og framkvęmdu mjög góša og żtarlega vinnu og śtreikninga varšandi stęrš beggja fótspora og į žeim einstaklingi sem gerši žau. Žaš kom į óvart aš śtreikningar žeirra sżndu aš žrķr hįvöxnustu einstaklingarnir (vitaš eru um įtta einstaklinga) voru lķklega karlmenn, 191 cm, 196 cm og 198 cm hįir!

Lengd fótspors ķ T1-4 er į milli 270 mm og 300 mm, sem bendir til hįvaxinna til mjög hįvaxinna, nęstum örugglega karlmanna. Hęšir rokka frį 1,78 ± 0,13 m ķ T2 og T4 til 1,98 ± 0,15 m ķ T1, sem er hįvaxnasti einstaklingurinn į vettvangnum. (Pleistocene human footprints from the Willandra Lakes, southeastern Australia).

Jafnvel į okkar męlikvarša er 1,98 m hįr mašur mjög hįvaxinn. Žess vegna skildu fótsporin rannsakendur eftir meš miklu fleiri spurningar heldur en svör. Ķ žeirra huga eiga žeir erfitt meš žį hugmynd aš frumbyggjar Įstralķu eru afkomendur svo hįvaxinna forfešra. Sé žróunarkenningin rétt, hvers vegna eru ķbśar Įstralķu aš minnka? Nęstu tveir kafla munu rekja og leysa eitthvaš af žessum spurningum, en fyrir žessar stundar sakir standa nśtķma vķsindi įn svara um žaš hvernig žessi steingervšu mannsspor myndušust.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband